Bangos iš Rytų: kaip Klaipėda mokosi atpažinti propagandą ir stiprina savo bendruomenę

Nors ši tema jautri, o jos atspalviai nuolat kinta, Klaipėdoje vis dar galima atpažinti tam tikrus naratyvus, kurie kartais sklinda tarsi lengva, bet nuolatinė migla.

Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip tokios įtakos pasireiškia kultūriniame, socialiniame, politiniame ir ekonominiame miesto gyvenime, per kokius kanalus jos sklinda ir kaip uostamiestis gali stiprinti savo atsparumą.

Kultūrinis kontekstas: nostalgija, simboliai ir pasakojimų kova

Kultūrinėje erdvėje propaganda dažniausiai pasireiškia subtiliai - per emocijas, nostalgiją sovietmečiui ar per selektyvų istorijos interpretavimą. Kai kuriose socialinių tinklų grupėse ar komentaruose vis dar galima aptikti naratyvų apie „geresnį gyvenimą anksčiau“, „stabilesnę ekonomiką“ ar „neteisingai vertinamą Rusijos kultūrinį palikimą“.

Viena klaipėdietė, su kuria kalbėjomės (sutarkime ją vadinti Marina), pasakoja: „Aš užaugau sovietmečiu, man kai kurie dalykai yra tiesiog prisiminimai. Bet matau, kad kartais tie prisiminimai socialiniuose tinkluose naudojami tam, kad būtų idealizuota praeitis, kurios iš tiesų nebuvo.“

Kultūriniuose renginiuose šiandien Klaipėda stengiasi įtraukti įvairių tautinių bendrijų iniciatyvas. Tačiau miestas taip pat susiduria su užsienio kanalų retransliuojamu turiniu, kuriame istorijos ar kultūros temos neretai pateikiamos tendencingai.

Socialinis kontekstas: bendruomenės pažeidžiamumas ir informacinės tuštumos

Uostamiestyje gyvenanti rusakalbė bendruomenė yra svarbi miesto kultūrinės tapatybės dalis. Tačiau būtent ji kartais tampa jautriausia propagandos auditorija, ypač jei kasdien vartojama žiniasklaida yra rusiška, o ypač ta, kuri valdoma valstybinių Kremliaus institucijų.

Pašnekovas Andrejus (vardas pakeistas) sako: „Aš jau seniai žiūriu tik lietuviškus kanalus ir skaitau vietines naujienas. Bet daug mano pažįstamų dar seka rusišką žiniasklaidą. Ne visada dėl politinių priežasčių, dažnai tiesiog dėl įpročio.“

Informacinis įprotis yra vienas stipriausių propagandos tiltų. Net jeigu žmogus politiškai neutralus, nuolatinis naratyvų girdėjimas formuoja emocinį foną. Todėl itin svarbu užtikrinti alternatyvius, patrauklius, kokybiškus informacijos šaltinius rusų kalba.

Politinis kontekstas: emocijų išnaudojimas ir dezinformacijos sklaida

Klaipėdoje propagandiniai naratyvai dažniausiai pastebimi politinių diskusijų metu socialiniuose tinkluose. Pagrindinės temos:

- NATO kritika;

- neva „agresyvi“ Lietuvos užsienio politika;

- klaidingos žinutės apie gynybos išlaidas;

- bandymai supriešinti tautines grupes.

Šie naratyvai neretai atkeliauja iš anonimiškų paskyrų arba iš profilių, kuriuose pastebimi automatizuoto elgesio požymiai.

Vietos politikai ir žurnalistai dažnai pastebi, kad rinkimų metu propagandinės žinutės suaktyvėja. Tačiau tiesioginių, masinių, koordinuotų kampanijų Klaipėdoje veikiau pasitaiko epizodiškai. Vis dėlto tai nereiškia, kad grėsmė išblėso - ji tiesiog mutuoja.

Ekonominis kontekstas: naratyvai apie uostą ir sankcijas

Klaipėdos uostas yra strategiškai itin svarbus objektas, todėl ekonomiškai jautrus propagandai. Socialiniuose tinkluose periodiškai pasirodo pranešimų apie: esą „žlungantį“ tranzitą, „beprasmes sankcijas“, „Lietuvai žalingus ekonominius sprendimus“.

Tokie naratyvai dažnai atsiranda po konkrečių ekonominių arba geopolitinių įvykių. Nors dauguma klaipėdiečių juos vertina kritiškai, nuolatinis fonas ilgainiui gali paskleisti abejonių, ypač tarp žmonių, tiesiogiai susijusių su jūrine industrija.

Per kokius kanalus sklinda propaganda?

Klaipėdoje dažniausiai minimi šie kanalai:

1. Socialiniai tinklai, ypač „Facebook“ grupės, skirtos vietos naujienoms ar bendruomenėms.

2. „Telegram“ kanalai, populiarėjantys tarp rusakalbių vartotojų.

3. Kai kurie rusiški internetiniai portalai, nors Lietuvoje dauguma jų ribojami, prieiga vis dar įmanoma.

4. Privati tarpusavio komunikacija: „Viber“, „WhatsApp“, kur sklinda memai, vaizdo įrašai, iškreiptos žinutės.

5. Kai kurios pramoginės TV ar „YouTube“ laidos, kuriose netiesiogiai palaikomi Kremliui naudingi naratyvai.

Kaip klaipėdiečiams išlikti atspariems propagandai?

- Klausyti skirtingų šaltinių. Jeigu informacija atitinka emocijas, bet ne logiką – verta patikrinti.

- Atpažinti manipuliacines taktikas: „jautrių temų“ išpūtimą, bandymus supriešinti grupes, neva „slaptų faktų“ ar „nutylimos tiesos“ žinutes.

- Naudoti faktų tikrinimo platformas.

- Diskutuoti bendruomenėse. Bendravimas gyvai- vienas efektyviausių būdų mažinti įtampas.

- Stiprinti medijų raštingumą mokyklose, bendruomenėse, darbovietėse.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Kaip integruoti rusakalbę bendruomenę?

Klaipėda turi aiškų pranašumą: istoriškai čia jau egzistuoja daugiakultūrė tradicija. Tačiau integracijai galima dar labiau padėti:

- Daugiau informacijos rusų kalba apie miesto gyvenimą. Ne tik oficialios, bet ir pramoginės.

- Mišrios kultūrinės iniciatyvos. Festivaliai, parodos, renginiai, kuriuose veiktų ir lietuvių, ir rusakalbių kūrėjai.

- Bendri jaunimo projektai. Sportas, menas, savanorystė yra sritys, kuriose kalba tampa antriniu dalyku.

- Švietimo įstaigų parama šeimoms. Konsultacijos, tarpininkai, papildomos lietuvių kalbos pamokos.

- Aktyvus dialogas. Svarbu kurti erdves, kuriose žmonės gali saugiai kelti klausimus, dalintis baimėmis, kalbėtis neformalioje aplinkoje.

Andrejus sako: „Kai žmonės jaučiasi miesto dalimi, jie mažiau domisi išorine propaganda. Jie turi savo gyvenimą, savo reikalus ir savo bendruomenę.“

Klaipėdos stiprybė - jos atvirumas

Propaganda pasireiškia tada, kai atsiranda informacinės tuštumos, nepasitikėjimas ar atskirtis. Klaipėda šių tuštumų turi mažiau, nei daug kas mano, tačiau jas vis tiek reikia nuolat užpildyti patikima informacija, prasmingu bendravimu ir bendrystę kuriančiomis iniciatyvomis.

Miesto gyventojų balsai rodo aiškų dalyką: klaipėdiečiai nori būti kartu. Nori kalbėtis. Nori suprasti vieni kitus.

Ir kai bendruomenė tokia - jokios bangos iš Rytų nebaisios.