Bedarbių gretos uostamiestyje retėja, bet moterims nuo to ne lengviau

Bedarbių mažiau visose amžiaus grupėse

Anot darbo rinkos ekspertų, šiuo metu situacija darbo rinkoje nuteikia optimistiškai.

Lyginant praėjusius ir 2021-uosius metus, nedarbo lygis Klaipėdoje sumažėjo nuo 12, 9 proc. iki 8,8 proc. o Klaipėdos apskrityje - nuo 11,5 iki 7,4 prc.

Klaipėdos rajone situacija taip pat panaši. Jeigu 2021 m. rajone bedarbystė siekė 7,7 proc. tai praėjusiais metais - 4,7 proc.

Žvelgiant visos Lietuvos mastu, nedarbas sumažėjo 4 procentais.

Per šių metų sausį, Klaipėdoje bedarbiais tapo ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 1692 gyventojai, o iš viso šiai dienai uostamiestyje oficialiai darbo ieško 7732 asmenys.

Lietuvoje šiuo metu registruota daugiau nei 24 tūkst. bedarbių.

Tarp ieškančių darbo dominuoja moterys

Didžiąją dalį bedarbių vis dar sudaro moterys taip pat išsilavinimo neturintys arba nekvalifikuoti darbuotojai.

Ypatingai moterų nedarbo problema Lietuvoje ir uostamiestyje išryškėjo COVID-19 pandemijos metu, kuomet stipriai nukentėjo paslaugų ir verslo sektorius.

Taip pat didesnį dailiosios lyties atstovių nedarbą lemia ir atsargus darbdavių požiūris į mažamečius vaikus auginančias mamas.

Tris - 5m., 7m., ir 9m. amžiaus berniukus auginanti klaipėdietė Sonata R. redakcijai atviravo, kad jai darbo paieškos yra tapusios kone neįveikiamu iššūkiu.

„Darbo ieškau jau dvejus metus, nuo tos dienos, kai mažiausiajam sūnui suėjo treji. Esu įgijusi išsilavinimą teisės srityje, tačiau kol auginau vaikus, daug kas pasikeitė, paseno turimos žinios, svaraus patirties bagažo taip pat neturiu. Bandžiau ieškoti darbo pardavimų srityje, paslaugų sektoriuje, dalyvavau ne viename darbo pokalbyje dėl pardavėjos - konsultantės pozicijos. Manęs darbdaviai nesamdo, kadangi esu vieniša mama ir neturi galimybės dirbti slenkančiu grafiku, kasdien laiku privalau paimti vaikus iš ugdymo įstaigų. Esu užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau pasiūlymų iš darbdavių nesulaukiu“, - savo istorija pasidalijo moteris.

Sonata R. pasakojo norėjusi įgyti naują specialybę ar profesiją, tačiau jai buvo pasakyti, kad šiuo metu visos mokymams skirtos lėšos jau panaudotos.

Pašnekovė rankų nuleisti neketina ir nepraranda vilties, kad bendradarbiaujant su įdarbinimo specialistais jai galiausiai pavyks įsidarbinti.

Labiausiai trūksta gydytojų ir pedagogų

Pasak darbo rinkos analitikų, darbo ieškantiems žmonėms šiuo metu koją kiša ribota rinka, žinių ir įgūdžių stoka, ekonomikos ir geopolitiniai sunkumai.

Specialistai pataria atsakingai žvelgti į profesijos, specialybės pasirinkimą ir atidžiai sekti rinkos poreikius.

Anot Užimtumo tarnybos specialistų, šiuo metu tiek Klaipėdoje, tiek ir visoje šalyje, didžiausias įsidarbinimo galimybes turi medikai, pedagogai, ikimokyklinio ugdymo specialistai, profesijų mokytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, mechanikai, statybų vadovai, statybininkai, meistrai, brigadininkai.

Mažiau darbo rinkoje paklausūs archyvų ir muziejų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, ekonomistai, finansų analitikai, interjero dizaineriai, vadybininkai, žurnalistai.

Vilioja didesniu atlyginimu

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje sparčiai daugėja darbo pasiūlymų. Per sausį darbdaviai įregistravo 15,3 tūkst. laisvų darbo vietų Lietuvoje. Trys ketvirtadaliai jų skirti aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojams, daugiau nei pusė pasiūlymų skirta vidutinės kvalifikacijos ir mažiausiai nekvalifikuotiems darbuotojams.

Patrauklių specialybių atstovus darbdaviai į įmones bando pritraukti siūlydami didesnį atlygį. Pavyzdžiui, sausio darbo pasiūlymuose nurodomas vidutinis darbo užmokestis didėjo 65 eurais (5,4 proc.) ir siekė 1282 eurų.