Šios netvarkos pasekmes kasdien mato UAB „Klaipėdos paslaugos“ darbuotojai. Per mėnesį jiems tenka sutvarkyti apie 600 nelegalių šiukšlynų, o tai reiškia - po 20 kiekvieną dieną. Baldai, buitinė technika, statybinis laužas, padangos ir kitos atliekos surenkamos iš bendro naudojimo konteinerių aikštelių visame mieste.
Problema kainuoja ne tik estetišką uostamiesčio vaizdą. Nors už nelegalų atliekų palikimą gali būti skiriama iki 600 eurų siekianti bauda, tokių šiukšlynų tvarkymui iš visų mokesčių mokėtojų kišenės - miesto biudžeto - kasmet tenka skirti šimtus tūkstančių eurų.
Ar šią problemą galima spręsti kitaip? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Klaipėdos Baltijos gimnazijos inžinerinių klasių mokiniai Benas Macius ir Balys Balčiūnas. Vykdydami tiriamąjį projektą jie ne tik analizavo situaciją, bet ir pasiūlė konkretų sprendimą.
Problema matoma, bet atsakomybės vis dar trūksta
Prieš kurdami projektą gimnazistai apklausė klaipėdiečius. Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai problemą puikiai supranta: net 86,6 proc. respondentų sutiko, jog nelegalūs šiukšlynai blogina gyvenamosios aplinkos kokybę.
Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų teigė tokius atliekų kalnus savo aplinkoje pastebintys bent kartą per mėnesį. Tačiau vos trečdalis sakė, jog apie juos praneštų atsakingoms tarnyboms.
Dar įdomesnė kita tendencija. Net 88,6 proc. respondentų žino, kad didžiąsias atliekas galima nemokamai pristatyti į KRATC aikšteles, o 80 proc. apklaustųjų teigė šia galimybe jau pasinaudoję. Vadinasi, problema kyla ne dėl informacijos stokos.
Paklausti, kodėl atliekos vis tiek paliekamos prie konteinerių, dauguma respondentų (51,4 proc.) pasirinko tą patį atsakymą: žmonės tikisi, kad netvarką sutvarkys kažkas kitas.
Jaunųjų inžinierių vizija – išmanios požeminės aikštelės
Savo projekte Baltijos gimnazistai pasiūlė įrengti išmaniąsias požemines aikšteles didžiosioms atliekoms. Jose gyventojai galėtų patogiai palikti nebereikalingus baldus, elektroniką ar kitus stambiagabaričius daiktus.
Jaunuolių sukurtoje koncepcijoje numatytos modernios, estetiškos ir LED apšvietimu aprūpintos aikštelės. Jose veiktų į parkomatą panaši valdymo stotelė, o hidraulinė platforma saugiai nuleistų atliekas į požeminę saugyklą.
Projektą lydėjo ne tik vizualizacijos, bet ir konkretūs skaičiavimai. Pasak autorių, vienos tokios aikštelės įrengimas kainuotų apie 22 tūkst. eurų.
Savo idėją mokiniai viešai pristatė atliekų tvarkymo specialistams ir miesto atstovams.
„Pirmiausia noriu padėkoti Benui, Baliui ir jų kuratoriams už kruopštų darbą, išradingumą ir pasiūlytą nestandartinį sprendimą. Nesvarbu, ar šis projektas bus įgyvendintas Klaipėdoje, ar kitur, didžiausia jo vertė yra tai, kad jaunoji karta mato miesto problemas ir ieško jų sprendimų. Tai rodo pilietiškumą ir atsakomybę už savo miestą“, – sakė UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.
Galbūt būtent tokios idėjos ateityje padės sumažinti atliekų kalnus prie konteinerių. O kol kas jaunųjų klaipėdiečių projektas primena paprastą tiesą: švara savame kieme prasideda nuo kiekvieno gyventojo sprendimų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą