„Būna, nusisuka fortūna“: top 10 politikų, kuriems šiemet nepasisekė

(1)

Nemažai daliai šalies politikų šie metai nebuvo sėkmingi. Vieni su apatiniais pasirodė nuotolinio Seimo posėdžio metu, kiti bandė užsidirbti į taromatus kišdami butelius su suklastotais depozito ženklais. Buvo ir tokių, kurių darbo vieta smarkiai sudrebėjo bei tokių, kurie prisikalbėjo, o už savo žodžius turėjo atsakyti net teisme.

Portalas Alfa.lt pateikia nesėkmingiausių Lietuvos politikų dešimtuką.

Žygimantas Pavilionis

Organizatorių nuotr.

Žygimantas Pavilionis. Eltos nuotr.

Šie metai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariui Žygimantui Pavilioniui buvo lyg amerikietiški kalneliai – Seimo narys vedė savo bendraklasę, tačiau sugebėjo išprovokuoti skandalą viešėdamas Tbilisyje, pakliūti į sukčių aferą, susiginčijo su prezidento patarėja, neiškentusi opozicija rinko parašus atstatydinti politiką iš užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų, o vėliau nuo jo nusigręžė net partija.

Ž. Pavilionis vasario mėnesį išvyko į komandiruotę Sakartvele, kad sutaikytų konfliktuojančias valdžios puses, tačiau paaištrino nesutarimus, kai pagrasino sankcijomis už opozicijos lyderio Nika Melia sulaikymą.

Tuomet Sakartvelo paskirtasis ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis sureagavo itin jautriai ir pavadino Ž. Pavilionio pareiškimus nepriimtinais ir įžeidžiančiais.

Nors kiti mėnesiai iki birželio Seimo nariui buvo ne tokie skandalingi, tačiau Ž. Pavilionis pakliuvo ant sukčių kabliuko. Kalbėdamasis su Rusijos opozicijos atstovu prisistačiusiu apsimetėliu, politikas teigė, kad „nereikia kreipti dėmesio“ į prezidentą, kad tiki, jog JAV prezidentas Joe Bidenas griežtins politiką Rusijos atžvilgiu.

Iškart po pasirodžiusio vaizdo įrašo, kuriame Ž. Pavilionis kalbasi su sukčiumi, Seimo opozicija surinko reikiamą kiekį parašų, kad būtų inicijuotas nepasitikėjimas Seimo nario gebėjimais eiti URK pirmininko pareigas, tačiau balsavimas neįvyko, nes jame nedalyvavo 71 politikas.

Visgi atėjo žiema – pasivijo ir naujas skandalas.

Ž. Pavilionis išsiuntė laišką prezidento patarėjai Astai Skaisgirytei su paklausimu, ar prezidentūra žinojo apie Angelos Merkel skambutį Aliaksandrui Lukašenkai bei ar žinią perdavė užsienio reikalų ministerijai.

URK pirmininkas vietoj atsakymo gavo kreipimąsi į etikos sargus, kurie turėtų įvertinti Seimo nario elesį.

Galų gale šie metai Ž. Pavilioniui pasibaigė tuo, kad kritikuodamas Vyriausybę, sugebėjo įžeisti premjerę, o vėliau eilinį kartą buvo paprašytas gražiai pasitraukti iš savo URK pareigų.

Tik šį kartą jau savo atstovaujamos partijos narių. Visgi Seimo narys neatsitraukė – pozicijoje liko, o visus svarstymus perkėlė „kitiems metams“.

Bronislovas Matelis

Organizatorių nuotr.

Seimo narys Bronislovas Matelis. Eltos nuotr.

Nors dauguma iš mūsų jau moka nuotolinio darbo niuansus, tačiau kam nepasitaikė prieš kamerą būti su darbiniais drabužiais, tačiau po stalu būti apsivilkus pižama?

Visgi konservatorius Bronislovas Matelis Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio metu sulaukė skambučio ir atsistojęs pasirodė be kelnių.

Vėliau Seimo narys tikino, kad sportavo ir nespėjo apsirengti bei šmaikštavo, kad „apgailestauja, jeigu kas nors tikėjosi daugiau ir įspūdingesnio vaizdo, bet nusivylė.“

Petras Gražulis

Organizatorių nuotr.

Petras Gražulis. Eltos nuotr.

Šiemet Seimo narys Petras Gražulis turėjo reikalų su teisėsauga. Rudenį vykusioje „Judex“ byloje politikas kaltinamas naudojasis savo, kaip Seimo nario, padėtimi netiesiogiai gaudamas turtinę naudą ir padėdamas įmonei įveikti bakterijų skandalą.

Be to, P. Gražulis pasirodė kaip dar didesnis mačo – „Judex“ dirbusi Seimo nario padėjėja Patricija Pachomovaitė teisme atvirai pripažino, kad juos siejo artimi santykiai, jie kartu gyveno. P. Gražulis šią bylą pavadino „politine“, siekiančia jį pašalinti iš Seimo.

Be to, gruodį paaiškėjo, kas gi buvo pusnuogis vyras už P. Gražulio nugaros.

Teismas įrodė, kad tai tikrai ne žurnalistas Andrius Tapinas, kaip teigė Seimo narys.

Iš viso P. Gražulis A. Tapinui turėjo atlyginti 6815 eurų, iš kurių 3 tūkst. eurų žurnalistas Seimo nario vardu pervedė Rasos Račienės organizacijai „Mamos už LGBTQ+ vaikus“.

Mindaugas Puidokas

Organizatorių nuotr.

Seimo narys Mindaugas Puidokas. Eltos nuotr.

„Darbiečiui“ Mindaugui Puidokui vasarą prasidėjo tikrai karštai. Birželio pradžioje specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vykdė kratą Seimo nario kabinete.

STT pranešime rašoma, kad M. Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius galimai siekė papirkti konservatorių Matą Maldeikį 50 tūkst. eurų kyšiu, kad šis paveiktų kitus Seimo narius ir pats balsuotų prieš svarstomą „loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą“.

M. Puidokas pabrėžė, kad buvo užpultas STT pareigūnų: „buvau smaugiamas, suplėšė rūbus“.

Visgi tokių veiksmų STT ėmėsi, nes Seimo narys trukdė tyrimui. Po atliktos kratos paaiškėjo, kad M. Puidokas iš savo telefonų ištrynė 2 programėles.

Morgana Danielė

Organizatorių nuotr.

Morgana Danielė. Eltos nuotr.

Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė šiais metais turėjo nemalonumų dėl savo atvirumo apie vartotus narkotikus bei pralaimėjo mūšį dėl nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo. M. Danielė į Seimą atėjo su aiškiu tikslu – kalbėti apie narkotikų politiką.

Visgi jos atvirumas apie vartotas narkotines medžiagas atsisuko prieš ją pačią – Seimo narė prisipažino, kad „žolę“ pabandė vos 13 metų.

Nors pati politikė, kuri yra ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, mato praeitį kaip privalumą einant šias pareigas, tačiau komisijos nariai iniciavo M. Danielei nepasitikėjimo procedūrą. 6 nariai buvo prieš, bet 7 už, tad toliau balsavimas dėl nepasitikėjimo kelsis į Seimą.

Dar vieną smūgį Seimo narė patyrė lapkričio pradžioje, kai Seimas nepritarė ilgai ruoštam mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo įstatymui. M. Danielės ruoštas projektas susilaukė 61 Seimo narių palaikymo, prieš balsavo 58, o 7 parlamentarai susilaikė.

Visgi politikė smogė atgal ir užsiminė apie galimą „koalicijos sutarties peržiūrėjimą“, kuris sukėlė skandalą, kad valdančioji dauguma gali iširti.

Naglis Puteikis

Organizatorių nuotr.

Naglis Puteikis. Alkas.lt nuotr.

Ko tik nepadarysi dėl papildomų dviejų eurų, tiesa? Buvęs Seimo narys, dabar P. Gražulio padėjėjui Nagliui Puteikiui lapkričio pabaigoje policija surašė protokolą už tai, kad jis į taromatą sukišo 20 butelių su galimai suklastotais depozito ženklais.

Parduotuvės „Norfa“, esančios Vilniuje, L. Asanavičiūtės g., apsaugos darbuotojas sulaikė N. Puteikį, kuris į taromatą sukišo 20 butelių su esą savarankiškai užklijuotais depozito ženklais, o paskui parduotuvėje už juos atsiėmė du eurus.

Politikas po šio įvykio šmaikštaudamas teigė, kad kaltas ne jis, o taromatai, nepriėmę dalies butelių. Praėjus kelioms dienoms po taromatų skandalo politikas surengė spaudos konferencijoje Seime ir pateikė savo įvykių versiją.

„Aš paveldėjau iš amžinatilsį brolio garažą. (....) Šį garažą atidariau, ten buvo apie 30 maišų taros, ji buvo surūšiuota pagal spalvą ir dydį. Ir buvo toks didžiulis maišas, ant kurio mano velionis brolis užrašė „svolačiai nepriima“.

Pradėjau tuos maišus vežti, važiuodamas į darbą vežti į taromatus. Ir paaiškėjo, kad užrašas ant maišo „svolačiai nepriima“ yra tiesa“, – sakė N. Puteikis.

Marius Skuodis ir Gabrielius Landsbergis

Organizatorių nuotr.

Marius Skuodis ir Gabrielius Landsbergis / tv3.lt nuotr.

Nors susisiekimo ministras Marius Skuodis metų eigoje didelių politinių nuopuolių ir neturėjo, tačiau metams einant į pabaigą sudrebėjo jo postas. Tokioje pačioje situacijoje atsidūrė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Nepaisant JAV paskelbtų sankcijų, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė paskelbė, kad gruodžio mėnesį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Esą pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.

Įsisiūbavęs „Belaruskalij“ skandalas sujudino Vyriausybę. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir susisiekimo ministras M. Skuodis nerimstant skandalui dėl „Belaruskalij“ tranzito premjerei Ingridai Šimonytei pateikė siūlymus atsistatydinti.

Tiesa, galutinis premjerės sprendimas buvo neatstatydinti nei vieno ministro ir toliau tęsti darbą tokia pačia Vyriausybės sudėtimi.

Aušrinė Armonaitė

Organizatorių nuotr.

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Visuomenės meilė Laisvės partijos atstovei bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei jai tapus Seimo nare ne augo, o mažėjo.

Balandžio pabaigoje skelbtos visuomenės apklausos rezultatai ministrei palankūs nebuvo. Tuomet reitingus komentavęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas direktorius Vladas Gaidys sakė, kad Laisvės partijos pirmininkė vertinama „stipriai neigiamai“.

Panaši apklausa buvo atlikta ir rudenį.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad minėta ministrė vertinama nepalankiausiai dešiniųjų Vyriausybėje.

Gitanas Nausėda

Organizatorių nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda

Ne itin sėkmingi metai buvo ir šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Vienas ryškesnių metų skandalų įvyko pavasarį, kuomet Prezidentūros vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis, kontraversiškai vertinamo „Didžiojo Šeimos gynimo maršo“ metu, bendravo su ne vieną nusikaltimą įvykdžiusiu Antanu Kandrotu-Celofanu.

Protesto dalyvių mitingo metu atėjęs pasveikinti prezidento vyriausiasis patarėjas užtraukė G. Nausėdai nemalonę, dėl kurios šalies vadovas vėliau sulaukė kritikos ne tik iš visuomenės, bet ir iš politikos atstovų.

Tuo kritika G. Nausėdai nesibaigė, rudenį šalies vadovas po apsilankymo „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje Mažeikiuose nusprendė užsukti ir į Rietavo savivaldybėje esantį šeimos restoraną „Pasaulio pakrašty“, kuris aršiai pasisakė prieš galimybių paso naudojimą.

Šis šalies vadovo ir jo žmonos vizitas neprasprūdo pro akis visuomenės veikėjams bei politikams.

Tuo metu šį prezidento poelgį kritikavo tiek premjerė I. Šimonytė, tiek kiti politikos atstovai.

Metų eigoje prezidentas kelis kartus pasižymėjo ir itin kontraversiškomis frazėmis. Pavyzdžiui, spalio mėn. šalies vadovas pareiškė, kad Vyriausybė vasaros pradžioje tikslingai sulėtino skiepijimo tempus.

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio.

O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – nurodė jis.

Premjerė tuo metu atsisakė komentuoti G. Nausėdos kaltinimus.
 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder