Būrelis ar kita popamokinė veikla gali nulemti būsimą vaiko profesijos pasirinkimą

Švietimo ekspertai sako, kad jei formalus ugdymas daugiausiai suteikia įvairių mokslų teorinių žinių, tai neformalus parodo jų pritaikomumą, naudą, dermę tarpusavyje ir taip gali padėti apsispręsti dėl būsimo profesinio kelio pasirinkimo.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad mūsų šalyje švietimo sistema sukurta taip, kad joje vis dar didžiausias dėmesys skiriamas atskirų dalykų mokymui. Tačiau kokiame darbe ir kokiose situacijose tas žinias pritaikyti, paaiškinama ne visada.

„Pavyzdžiui, moksleiviai per fiziką mokosi apie kokias nors jėgas, per geometriją – apskaičiuoti trikampio kampus, dažnai neįsivaizduodami, kam to reikia.

Neformaliojo ugdymo veiklos teoriją „įvelka“ į naudingumo rūbą ir parodo, kad štai šių žinių reikės pvz., projektuojant mašinas ir įrengimus, o kitų – programuojant kosmoso palydovus.

Todėl manome, kad turėtų būti aktyviau skatinamos kryptingos, į konkrečių kompetencijų ugdymą nukreiptos neformaliojo švietimo veiklos, kuriose moksleiviai turėtų galimybę „pasimatuoti“ galimas būsimas profesijas.

Tai padėtų pritraukti daugiau žmonių į įvairias specialybes, tarp jų ir inžinerines“, – tikina D. Lasionis.

Neformalus švietimas – vietoj korepetitorių?

Kryptingas neformaliojo švietimo veiklas moksleiviams organizuojančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė sako, kad, siekiant atliepti verslo poreikius ir valstybei nurodant prioritetines studijų kryptis, jau ne vienerius metus tarp jų atsiranda inžinerijos mokslai.

„Prie jų pasirinkimo skatinimo kryptingai dirbame ir mes. Stebėdami jaunuolius, kurie renkasi studijas, turėjome išsiaiškinti, kas juos paskatino tai padaryti, ir paaiškėjo, kad visa ko paslaptis yra pažinimas.

Žmogus negali norėti to, apie ką nežino ir ko nematė, nepatyrė.

Tuomet išsikėlėme tikslą leisti jiems patirti inžineriją per neformalias veiklas, dar mokantis mokykloje. Neretai moksleivių artimoje aplinkoje nėra tokių profesijų pavyzdžių ir jos skamba gana mįslingai – kas gi tas geodezininkas ar avionikos specialistas.

Neformalus ugdymas ne tik supažindina su profesijomis, bet ir leidžia vaikui atskleisti savo savybes, kurių prieš tai jis galbūt neturėjo galimybių atrasti“, – sako dr. J. Rožėnė.

VILNIUS TECH vykdo įvairius projektus, kurie padeda moksleiviams pagilinti žinias ir gauti praktinių įgūdžių. Organizuojamos fizikos, matematikos ir informacinių sistemų pamokos, padedančios pasirengti egzaminams, ugdymo platforma „Ateities inžinerijos“ leidžia atlikti praktinius projektinius darbus, nacionalinis moksleivių čempionatas „Makaronų tiltai“ supažindina su inžinerinių statinių konstravimu, Jaunojo inžinieriaus mokykla organizuoja nuotolines paskaitas įvairiomis inžinerinėmis temomis, Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla ugdo meninius ir inžinerinius gebėjimus, VILNIUS TECH klasėse moksleiviai universitete atlieka praktinius užsiėmimus ir laboratorinius darbus.

„Visų šių veiklų varomoji jėga yra didelis pačių moksleivių suinteresuotumas. Labai dažnai į projektus ir konkursus įsitraukia entuziastingi, gabūs ir smalsūs vaikai, kurie dar intensyviai nesvarsto apie profesinius pasirinkimus, tačiau dalyvavimas akademiniame gyvenime, universiteto erdvių lankymas juos pasąmoningai skatina galvoti apie ateities perspektyvas“, – kalba pašnekovė.

Jos manymu, neformalių veiklų metu patirties įgiję, išbandę platų spektrą veiklų ir savyje inžinerinio mąstymo sėklą pasėję moksleiviai atsakingai ir kryptingai rinksis studijas ir todėl ateityje bus itin vertinami darbo rinkoje.

Savo ruožtu D. Lasionis sako, kad neformalaus ugdymo privalumų yra išties daug.

„Tokių veiklų metu įgyta patirtis prisideda prie analitinių įgūdžių ugdymo, didina norą sieti savo ateitį su konkrečia profesine sritimi ir motyvaciją mokytis, net gali pagerinti moksleivių formaliojo ugdymo rezultatus.

Leisiu sau pajuokauti, kad tikslingas moksleivių neformalus ugdymas gali tapti alternatyva korepetitoriams“,  – sako LINPRA vadovas.

Lengviau apsisprendžia, kuo būti

Paklausta, ar neformalios veiklos pritraukia daugiau studentų į universitetą, dr. J. Rožėnė neslepia, kad išties yra toks poveikis.

„Kasmet mūsų universitete pradeda studijuoti pusšimtis Jaunojo inžinieriaus mokyklos pažymėjimus turinčių mokinių, dar keliskart daugiau VILNIUS TECH klasių pažymėjimą turinčių abiturientų.

Neseniai vienas mechatronikos ir robotikos studijų programos studentas pasakojo, kad šios studijos patraukė lankantis VILNIUS TECH LinkMenų fabriko pažintiniuose praktiniuose užsiėmimuose.

Kartais studentai atskleidžia, kad svarstė apie, pavyzdžiui, architektūros studijas, bet baiminosi „neįveikiamos“ matematikos, o tam tikros veiklos paskatino juos nebebijoti ir pasirinkti statybos inžinerijos studijų programą“, – sako ekspertė.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) STEAM ugdymo skyriaus vedėja dr. Ieva Šablevičiūtė-Visockienė antrina, kad neformalaus ugdymo veiklos išties gali padėti ne tik renkantis profesiją, bet ir ugdant jai studijuoti reikalingo konkretaus mokomojo dalyko didesnį supratimą.

„Kalbant apie inžinerines profesijas, turbūt dažniausiai linksniuojama yra matematika.

Iš tiesų ji nėra kažkoks atskirai egzistuojantis dalykas, tai mūsų aplinkinio pasaulio dalis, ir norint tą pasaulį suprasti ir tyrinėti, matematika ir matematinis mąstymo būdas yra būtini.

Mokykloje matematika gali atrodyti kaip nuo realybės atsietas dalykas, kurį neaišku kodėl reikia išmokti ir neaišku kokia iš to bus nauda, išskyrus, kad šio dalyko pažymio reikės stojant į aukštąsias mokyklas.

Neformalios veiklos, tokios kaip STEAM, padeda suprasti, kaip atskiri mokslai – matematika, fizika, chemija, biologija ir kiti – veikia kartu ir siejasi su realiu pasauliu“, – sako ji.

Dr. I. Šablevičiūtė-Visockienė pasakoja, kad STEAM veiklų metu moksleiviai analizuoja ir tiria realias situacijas, kuriose susiduria ir su matematika, tad taip gauna atsakymą į vieną iš dažnai kylančių klausimų – kam to reikia?

Pavyzdžiui, programuojant robotą, programa rašoma naudojant matematinio tipo mąstymą. Arba norint sukurti kokios nors detalės modelį 3D spausdintuvui, procese irgi dalyvauja ne tik inžinerija, programavimas, bet ir geometrija. 

Tai įsisąmoninę, moksleiviai atskirus mokomuosius dalykus priima kitaip, o tuomet ir jų mokymasis vyksta sklandžiau.