Daina Bosas – apie aistrą galingiems automobiliams ir kokias baudas už KET pažeidimus norėtų gerokai sugriežtinti
(2)– Daina, ką šiuo metu vairuojate?
– Vyras turėtą „Audi R8“ pardavė ir jis atsidūrė Olandijoje, o aš šiuo metu esu žalioji ir vairuoju elektrinį „Porsche Taycan“, kuriuo esu labai patenkinta gyvendama pajūryje.
Dažnai keliaujame tarp Palangos, Šventosios, Kretingos, Klaipėdos ir Nidos, tad turėti elektromobilį yra labai patogu, nes gali važiuoti tik šioms transporto priemonėms skirtomis gatvėmis ir alėjomis, statyti joms skirtose stovėjimo aikštelėse.
Anksčiau, vairuodama ne elektromobilį, pamiršdavau įsijungti arba išsijungti programėlę, skirtą susimokėti už automobilių stovėjimą aikštelėse, o dabar šios problemos nebeliko.
Galbūt dar trūksta, kad tarp miestų būtų daugiau greitojo įkrovimo stotelių, nors jau buvau šiuo elektromobiliu nuvažiavusi iki Kauno.
Kai esu namuose pajūryje, netenka krauti automobilio mieste, nes turime galimybę tai padaryti namuose.
Šiuo automobiliu važinėju nuo rugsėjo ir jau atpratau piltis degalus. Kai reikia nuvykti į Vilnių, važiuoju kitu šeimos automobiliu, bet labai nemėgstu sustoti degalinėje įsipilti benzino.
– Kiti mėgsta benzino kvapą...
– Man yra geresnių kvapų. Man patinka konjako ir šampano kvapas, o ne benzino.
– Kiek apskritai jūsų šeimoje yra automobilių?
– Daug. Tiek, kad dar kelių norėtume atsikratyti. Kai įsigijome keletą racionalių ir gerų automobilių, nusprendėme apvalyti jų parką ir po truputį tai darome.
Kapsėjo tų automobilių ir prikapsėjo per daug. Labai dažnai jų nekeičiame, „Range Rover“ vairavau beveik septynerius metus ir pardaviau tik dėl to, kad sugalvojau įsigyti elektromobilį. Man atrodė, kad tai yra per geras automobilis, kad stovėtų garaže.
– Praėjusią žiemą buvo didelės pūgos, o visureigiu patogu jas įveikti.
– Turime ir „Bentley“, ir „Mercedes-Benz“, ir „Hummer“ – dar yra ką vairuoti.
– Šeimoje turėjote ir motociklą. Ar dar juo važinėjate?
– Šito atsikratėme pirmojo. Gal pasikeitė gyvenimo įpročiai, pradėjome daugiau keliauti. Kai gimė dukra Magdalena, pastebėjome, kad motociklas, nors ir išskirtinis, stovi nenaudojamas, o juk reikia apdrausti ir tai kainuoja.
– Koks automobilis jums yra gražus? Gal turite mėgstamus gamintojus?
– Nėra automobilių, kurių niekada nepirkčiau, bet esu išsirinkusi tai, kas man patinka, skirtingai nei mano vyras Antanas, kuris visą gyvenimą važinėjo vienos markės automobiliais ir tik dabar, būdamas 65 metų, pakeitė į kitą, ir tai buvo labai didelė mano įtaka.
Juk negali žmogus visą gyvenimą važinėti vienos markės automobiliais, tad galiausiai leido sau vieną kartą būti neištikimas ir įsigijo kitos markės automobilį. O aš esu turėjusi įvairiausių automobilių. Tai parodo, kad neprisirišu prie kurių nors ženklų, renkuosi pagal aplinkybes, pasiūlymus.
– O keičiant automobilį kyla ginčų su vyru? Kiek jo nuomonė lemia jūsų pasirinkimą?
– Antano nuomonė lemia tik techninę dalį, o automobilį renkuosi pati. Nėra taip, jog pasirenku ką nors tokio, kas jam būtų nepriimtina ir jis kritikuotų.
Tikrai yra keletas markių, kurių jis net nesvarstytų pirkti ir kiltų konfliktas, bet aš, galbūt tai žinodama, kažkaip pati į tuos automobilius nesidairau. Rūpinuosi gražiąja dalimi, o jis racionaliai parenka techninę dalį, nes to neišmanau.
– Ar skrupulingai ir prižiūrite tuos gražius automobilius?
– Taip, man patinka tvarkingi automobiliai. Mano gyvenime tvarka yra visur – namuose, automobilyje, spintoje, virtuvėje. Įlipusi į automobilį labai nemėgstu pastebėti, kad jis purvinas, kas nors mėtosi.
Tai gali būti paprastas automobilis, bet jeigu jis bus švarus, mane iš karto gerai nuteiks.
– Ką visuomet su savimi vežiojatės automobilyje?
– Tik tai, kas reikalinga kelionei, – yra laisvų rankų įranga, telefonas, saulės akiniai, įkroviklis, skėtis, vandens buteliukas...
– Kokia esate vairuotoja?
– Man patinka klausytis radijo, geros muzikos, bet negarsiai, kad galėčiau girdėti savo mintis, stebėti kelią.
Kai perku automobilius, man siūlo prašmatnią aparatūrą, bet man tinka standartinė, nereikia, kad kilnotųsi stogas, be to, ausų būgneliams negerai.
– Esu girdėjęs, kad bijote greičio, bet vairuojate galingus automobilius.
– Taip, nors vairuoju labai galingus automobilius, nepasinaudoju visomis jų galimybėmis. Iš manęs juokiasi vaikai, kad taip ir neįsijungiu sportinio režimo. Aš net bijau greičio, bet man šie automobiliai yra labai gražūs.
Lietuvoje renkuosi nustatytą saugų greitį, nepažeidžiu taisyklių ir jų laikausi. Jei Lietuvoje autostradoje vasarą didžiausias leistinas greitis yra 130 kilometrų per valandą, aš tokiu greičiu ir važiuoju.
Nežinau, ar Lietuvoje labai reikia turėti galingą automobilį, nes mes gyvename ne Vokietijoje, mūsų keliai nepritaikyti dideliems greičiams. Bet aš renkuosi saugų automobilį ir, būdama moteris, žinoma, gražų.
– Bet jus su vyru galima pastebėti lenktynėse. Iš kur ši aistra?
– Tiesiog Palangoje nėra tiek daug renginių, o lenktynės yra vienas ryškiausių vasarą, todėl ir nepraleidžiame. Antanas ne kartą stebėjo ir „Formulę 1“.
Aš niekada nesu jam užsiminusi, kad norėčiau pamatyti šias lenktynes, vadinasi, man jų netrūksta.
– Kada išmokote vairuoti, ar prisimenate pirmąsias pamokas?
– Oi, košmaras. Man tuomet buvo 23 ar 24 metai. Atsimenu pirmą išvažiavimą iš kiemo, kai sugebėjau atsitrenkti į besiparkuojantį automobilį, nes vietoj stabdžių paspaudžiau greičio pedalą.
Tačiau tai manęs neatbaidė nuo vairavimo ir net Antanas pripažįsta, kad aš vairuoju gerai, patiki savo automobilius. Vairuoti automobilį man tikrai nėra darbas, tai greičiau transporto priemonė tikslams pasiekti.
Kelis kartus per mėnesį tenka važiuoti į Vilnių, būna, kad vyras skiria vairuotoją, bet dažniausiai vairuoju pati. Gal nesu ta, kuri labai mėgsta važiuoti ilgus atstumus, bet vairuoti mieste man labai malonu.
– Esate gyrusi Klaipėdą, kad šiame mieste nėra spūsčių ir įtampos, skirtingai nei Vilniuje, kur eismas gerokai intensyvesnis.
– Taip, tarp šių miestų jaučiu labai didelį skirtumą. Klaipėdoje vairuoti yra vienas malonumas, čia gatvės, palyginti su Vilniumi, tuščios. Atvykusi į sostinę patiriu tikrai nemažai streso ir po darbo dienos, kai grįžtu namo, net atsikvepiu.
– Esate aplankiusi ne vienos šalies sostinę, kaip įvertintumėte mūsų vairavimo kultūrą?
– Dabar po truputį gal gerėja, o gal tik taip atrodo, nes ilgą laiką buvo karantinas ir mažiau vairavome. Mūsų vairuotojams trūksta elementarios kultūros praleisti kitą eismo dalyvį, suprasti, kad gal kartais žmogus nepiktybiškai ne ten pasuko, ypač atvykęs iš kito miesto. Taigi trūksta supratingumo ir kultūros nekelti papildomo streso kitiems.
Viskas priklauso nuo žmogaus vidinės kultūros.
Aš tikrai nenoriu nuvertinti žmonių, kurie važinėja prastesniais automobiliais, bet vairuojantys brangesnius automobilius dažniausiai būna supratingesni ir mandagesni.
Gal brangesnį automobilį labiau saugo ir nenori patekti į avarines situacijas arba apskritai žmogus yra išsilavinęs.
– Jei galėtumėte pakeisti Kelių eismo taisykles ar nuobaudas už administracinius nusižengimus, ką keistumėte?
– Pradėčiau nuo to, kad jei padarai avariją būdamas išgėręs ir dėl to žūsta žmogus ar žmonės, tai reikėtų priskirti prie tyčinių žmogžudysčių.
Mes visi mokame taisykles ir žinome, kad išgėrus prie vairo sėsti negalima, vadinasi, sėsdami prie vairo darome tai tyčia, o jei ką nors darome tyčia žinodami taisykles, vadinasi, ir pasekmės yra tyčinės.
Mačiau skaudžių avarijų, kurios žuvus žmogui laikomos netyčine žmogžudyste. O kodėl netyčine, jei visi žinome, kad vairuoti išgėrus negalima?
Iš jaunuolių, neseniai išsilaikiusių egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti ir sukėlusių avarijas, atimčiau tą pažymėjimą. Tačiau jie ir be jo vairuoja toliau.
– Kaip manote, kodėl tos nuobaudos nėra didinamos? Štai už nelegaliai sugautą žuvį ar sumedžiotą gyvūną baudos Lietuvoje yra kelis kartus didesnės.
– Neturiu supratimo, galbūt Seimo nariai patys mėgsta važinėti išgėrę? Kito paaiškinimo neturiu, nes tai nesuvokiama, kodėl trūksta politinės valios tai keisti. Visi sutinkame, kad tai yra negerai, tai jei patys važinėja išgėrę, gal nori sau po užpakaliu pasidėti pripučiamąją pagalvę?
Kiekvienas sąmoningas, normalus ir sveikas žmogus su šita pozicija sutiks. Neaišku, kokios yra povandeninės srovės, bet tai labai nesąžininga.
Dėl to ir neturime tvarkos, jei įstatymai būtų griežtesni, gal būtų ir daugiau tvarkos.
Rašyti komentarą