Dainų šventės aidai: vieni sugeba pamaitinti skaniai, kiti - apnuodyti

Nors, kaip paaiškėjo, visi gamino pagal tą patį meniu. Tačiau vieni labiau taupė, kad daugiau liktų sau, kiti stengėsi dėl dalyvių. Renginyje dalyvavusi verslininkė neslepia - tokia pati situacija ir ugdymo įstaigose bei ligoninėse.

Kasdienius blynus užsakė valstybė

Socialiniame tinkle vykstant Dainų šventei virė ne viena diskusija dėl dalyvių maitinimo. Vieni džiaugėsi, kad gauna skaniai pavalgyti, kiti dalijosi nuotraukomis su kasdien gaunamais blynais ar net supelijusia duona.

Dainų šventėje dirbusi, įmonės „Namų dvasia" vadovė Eurika Turonienė, paklausta, kaip vertina maitinimo organizavimą, neslepia, kad vietos tobulėjimui buvo labai daug. Pirmiausia - sudarytas meniu, pagal kurį reikėjo gaminti maistą dalyviams. Tačiau meniu, pasak E.Turonienės, nebuvo tinkamas tokiam renginiui ir tikrai galėjo būti naudingesnis.

„Meniu buvo labai didelė problema. Mano nuomone, meniu buvo sudarytas negalvojant nei apie valgytojus, nei apie gamintojus. Nepagalvota apie kiekius ir maitinimo laikus. Maitinimas pradedamas 7 val. ryto, o vakarienė truko ir iki 22 val. Juk prie maitinimo dirbantys žmonės turėtų bent kažkiek pamiegoti.

Vienas iš reikalavimų buvo kepti blynus, kurie labai greitai atšąla. Įsivaizduokite, kada moterys turėjo tuos blynus pradėti kepti ir kiek tas kepimas truko, kad būtų spėta iki pusryčių. Iš karto aišku, kad prieš tiekiant juos reikės vėl pašildyti.

Negalvojama apie dalyvių sveikatą, kai maitinimui numatomi miltiniai, ant riebalų kepti patiekalai, kurie vėliau dar yra ir pašildyti. Mano asmenine nuomone, meniu buvo sudarytas nepagalvojant, kaip jį realizuoti kokybiškai. Nebuvo galvojama, kaip tuos miltus atlaikys dalyvių virškinimo sistema. Tokio produkto tokioje šventėje gaminti negalima", - pasakojo E.Turonienė.

Negalvojo apie dalyvių sveikatą

Kai kurie dalyviai tikrai galėjo pagalvoti, kad maistą ruošiantys verslininkai elgėsi nesąžiningai. Pavyzdžiui, vieną dieną meniu buvo nurodyta pusryčiams gaminti grikių košę, o pietums - vištienos kepsnelius su grikių koše. „Ką žmogus turėtų galvoti? Aš jo vietoje galvočiau, kad nuo pusryčių liko nesuvalgytos košės, todėl man ją padavė pietums", - sakė E.Turonienė.

Moteris pasakoja, kad meniu buvo galima įtraukti patogesnių šventei patiekalų, tokių kaip plovas. Be to, labai trūko patiekalų, kurie turėtų daugiau ląstelienos.

Kaip anksčiau skelbė renginio organizatoriai, meniu sudarymu rūpinosi maisto srities ir visuomenės sveikatos specialistų komanda „Tikra mityba", bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Šimtmečio Dainų šventės dalyviams maistą tiekė 24 skirtingos įmonės, jų paslaugos kainavo per 1,1 mln. eurų. E.Turonienė sako, kad ši šventė buvo geras pavyzdys, parodantis, kaip tą patį meniu už tą pačią kainą gamintojai parengė skirtingai: „Situacija yra tokia pati, kaip ir ugdymo įstaigose.

Kodėl vienose mokyklose vaikai nevalgo, o kitose džiaugiasi, kad maistas geras? Tai priklauso nuo maitintojo požiūrio. Ar jis skaičiuoja, kad kuo daugiau pelno liktų, ar jis nori, kad ir klientas liktų patenkintas. Viskas priklauso nuo to, kas kame mato savirealizaciją: ar piniguose, ar kliento pasitenkinime. Kiekvienos įmonės filosofija yra skirtinga."

Valstybė perka, kas pigiausia

Kaskart kylant diskusijomis, kodėl gydymo ar ugdymo įstaigose patiekiamas abejotinos kokybės maistas, verta prisiminti, jog ir pati sistema orientuota ne į kokybę. Mat tokias paslaugas teikti konkursus laimi tie, kurie pasiūlo mažiausią kainą. Tai, pasak E.Turonienės, dar viena taisytina vieta: „Tai labai prasta sistema. Renkamasi tik pagal mažiausią kainą, neatsižvelgiant į kokybę.

Vien VMVT išduotas leidimas teikti tokias paslaugas nepatvirtina nei tavo įmonės požiūrio, nei reputacijos. Anksčiau, renkantis, koks maitintojas gamins maistą mokyklai, turėjo įtakos direktoriaus nuomonė, tėvų komitetų nuomonė. Suprantu, kad viešieji pirkimai reikalingi tam, kad būtų išvengta korupcijos, bet gal būtų teisingiau įtraukti bent tėvų komiteto nuomonę.

Dabartinė sistema sukūrė situaciją, kai pernai po mokyklas pažiro „vienacentininkai" - maitintojai, kurie laimėjo konkursus pasiūlę neadekvačias, vieno centro kainas už patiekalą. O tie, kurie pasiūlė realią patiekalo kainą, išstumti. Kiek buvo pokyčių padaryta įstaigose dėl maitinimo, bet su tokiomis tvarkomis viskas vėl griaunama ir grįžtame į „šlapenkų" laikus."

Dirba ne virėjos, o advokatai

Beje, jubiliejinėje šventėje maitinimą tiekė ir įmonė, susijusi su 2018 m. Dainų šventėje maitinimą tiekusia įmone, kuriai dėl daugybės pažeidimų buvo skirta apie 100 tūkst. Eur bauda.

Įmonė taip pat buvo pagarsėjusi kaip tiekusi nekokybišką maistą mokykloms. „Vakaro žinių" paklausta, kaip abejotinos reputacijos įmonės vėl pasiekia valstybinius užsakymus, E.Turonienė sakė, kad tai įmonės, puikiai išmanančios sistemą: „Mano nuomone, ten dirba ne virėjos, o advokatai."

Prieš beveik dešimtmetį ir pačiai E.Turonienei teko atlaikyti spaudimą ir kaltinimus dirbant nekokybiškai. Dabar moteris žino, kad tuomet buvo tiesiog nepatogi.

„Nėra sunku pasiuntinėti skundus į tarnybas. Mes tada buvome dar neapsiplunksnavę ir tėvelių prašymu pradėjome maitinti didelę mokyklą. Tuomet dar nežinojome, kad įlindome į kažkokią zoną, kurioje neturėjome būti. Dėl to turėjome pasekmių", - sako verslininkė.