Daliai žmonių artėja sudėtingas metas: gali padaugėti avarijų, infarktų ir traumų

Sekmadienį vėl suksime laikrodžius ir teks keltis valandą anksčiau. Kaip sumažinti neigiamus laiko persukimo padarinius, laidoje „Delfi rytas“ pasakojo gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė.

 

Gali padaugėti avarijų, infarktų ir traumų

Pastebėta, kad laiko sukimas didžiausią įtaką turi tiems žmonėms, kurie ir šiaip dažniausiai miega jautriai, skundžiasi miego sutrikimais. Todėl net ir maži pokyčiai, pavyzdžiui, prisidėjęs nedidelis nerimas ar laiko sukimas, juos veikia labiau.

Taip pat pastebėta, kad kuo žmogus vyresnis, tuo sunkiau jam prisitaikyti prie laiko pokyčių.

„O lengviausiai su tuo susitaiko vaikai“, – laidoje kalbėjo gydytoja.

Daliai žmonių artėja sudėtingas metas: gali padaugėti avarijų, infarktų ir traumų

Archyvų nuotr.

Daugiau problemų žmonėms sukelia laiko sukimas rudenį, tačiau ir pavasarį sukant laiką kai kurie jaučiasi itin prastai.

Tuo metu, pasak pašnekovės, net gali padaugėti autoįvykių, dažniau pasireiškia infarktai, traumos darbe, o priėmimo skyriaus gydytojai pastebi, kad būtent tada turi daugiau pacientų.

Adaptacinis periodas priklauso nuo žmogaus ir jo miego jautrumo.

„Gali užtrukti ir savaitę, ir kelias. Žmogus gali sakyti, kad jam sunku užmigti, dažniau prabunda, atsibudęs jaučiasi nepailsėjęs, mieguistas. Dėl to tokiems žmonėms rekomenduojama pratintis likus savaitei ar kelioms iki laiko sukimo, po truputį savo ritmą artinant prie to, kuris bus pasukus laiką“, – pasakojo E. Pajėdienė.

O kaip toks laiko sukimas paveikia dirbančius darbą pamainomis?

Archyvų nuotr.

Evelina Pajėdienė © Kauno klinikos

„Manau, kad juos paveikia mažiausiai, nes jie dėl pamaininio darbo ir taip labai dažnai patiria iššūkių su savo biologiniu laikrodžiu. Ir čia jau turime rimtesnius sutrikimus – pamaininio darbo sukeltą miego būdravimo sutrikimą.

Todėl valandos paslinkimas nėra didelis stresas jiems, nes didžiausias stresas yra pamaininis darbas, visiškai išbalansuojantis ritmą“, – sakė pašnekovė.

Diskutuojama dėl laiko sukimo atsisakymo

Visgi, laiko sukimu siekiama aiškaus tikslo – pailginti dieną ir šviesųjį laikotarpį, kuris labai svarbus žmogui.

„Laikas pradėtas sukti dėl to, kad norėta išsaugoti kuo daugiau natūralios šviesos, kad būtų naudojama mažiau elektros, būtų didesnis aktyvumas. Bet dabar pastebėta, kad tai nebeturi didelės prasmės, elektros vis tiek išnaudojame labai daug.

Nuo 2023 metų Amerikos senatas nubalsavo, kad laikas nebebus sukamas Amerikoje. Bus paliktas pavasarinis laikas – argumentas buvo tas, kad būtų palikti ilgesni ir šviesesni vakarai“, – kalbėjo E. Pajėdienė.

Daliai žmonių artėja sudėtingas metas: gali padaugėti avarijų, infarktų ir traumų

Tačiau miegą tyrinėjantys mokslininkai tam labai prieštaravo.

Pasak jų, turėdami ilgesnius šviesius vakarus, turėsime tamsius rytus. O ryto šviesa labai svarbi, kad būtų paskatintas organizmo aktyvumas ir nubudimas.

„Bet faktas, kad laiko sukimo atsisakymas yra geras sprendimas, pažiūrėsime, kaip bus Europoje.

Europos komisija, kartu su miego mokslininkų taryba taip pat derina pokyčius, kad laikas nebebūtų sukamas.

Tačiau ką jie pasirinks, ar rudens, ar pavasario, dar pamatysime“, – sakė E. Pajėdienė.

Archyvų nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder