Darbe nebejaučiate jokio progreso? Šie ženklai išduoda, kada metas sunerimti

Darbo rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbuotojų stagnacija dažniausiai prasideda ne per krizes, o stabiliais laikotarpiais, kai darbas nebeerzina, bet ir nebeskatina augti. Saugumo poreikis, emocinis prisirišimas ir baimė rizikuoti lemia, kad sprendimas keisti darbą dažnai atidedamas, nors šiandien darbo rinka leidžia pokyčius planuoti saugiau – pasitelkiant laikinas ar papildomas veiklas.

2026 m. sausio 21 d. Pasauliniai duomenys rodo, kad į savo darbą aktyviai įsitraukę jaučiasi tik maždaug vienas iš penkių dirbančiųjų. Dauguma darbuotojų lieka esamose pozicijose ne dėl aiškios karjeros krypties, o todėl, kad darbo sąlygos yra stabilios ir nuspėjamos. Ilgainiui toks pasirinkimas ima riboti profesinį augimą – žmogus lieka toje pačioje pozicijoje, net jei joje nebepastebi realių galimybių tobulėti.

Laikinų darbų platformos „Workis“ vadovas Jurgis Kovas atkreipia dėmesį, kad darbuotojų užstrigimas dažniausiai prasideda ne per krizes ar akivaizdžias problemas, o ramiais laikotarpiais, kai darbe viskas atrodo stabilu ir nėra spaudimo kažką keisti. Tokiose situacijose žmonės neretai lieka tose pačiose pozicijose vien todėl, kad nemato aiškios priežasties imtis pokyčių.

Signalai, rodantys, kad komfortas virto stagnacija

Pasak J. Kovo, stagnacija darbe dažniausiai prasideda nuo labai praktiškų dalykų – tada, kai nebelieka augimo ir tobulėjimo galimybių. „Tokiose situacijose darbuotojai jaučiasi išmokę viską, ką galėjo savo pozicijoje, o naujų užduočių, papildomų atsakomybių ar mokymosi galimybių tiesiog nebeatsiranda. Nors darbo krūvis gali išlikti patogus, ilgainiui tokia būsena mažina iniciatyvą ir norą stengtis daugiau, nei reikalaujama“, – patikina J. Kovas.

Anot jo, laikui bėgant prie to prisideda ir emocinė savijauta. Kalbama ne apie pavienį nuovargį ar sudėtingą laikotarpį, o apie užsitęsusį jausmą, kai darbas pradeda kelti vidinį pasipriešinimą, įtampą ar nerimą. Mintys apie artėjančią darbo savaitę ima veikti miegą, nuotaiką ar bendrą savijautą, o tai signalizuoja, kad ryšys su darbo aplinka silpsta.

„Kai žmogus ilgą laiką dirba aplinkoje, kuri nebesuteikia prasmės ar augimo, jis dažnai to neįvardija garsiai. Vietoje to atsiranda emocinis nuovargis, mažėja įsitraukimas, o pastangos pradeda atrodyti bevertės“, – sako J. Kovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbiu signalu tampa ir jausmas, jog įdedamos pastangos nebėra matomos ar vertinamos. Net ir prisiimant daugiau atsakomybės ar sprendžiant sudėtingas situacijas, grįžtamojo ryšio ar pripažinimo stoka ilgainiui skatina atsiribojimą.

Pasak J. Kovo, stagnaciją sustiprina ir vertybiniai neatitikimai su organizacija bei prastas mikroklimatas komandoje. Įsisenėję konfliktai, toksiška komunikacija ar nuolatinė įtampa ilgainiui išsekina net motyvuotus darbuotojus, o emocinė aplinka tampa pagrindiniu kasdienio streso šaltiniu.

Kai saugumas nusveria karjeros pokyčius

J. Kovas atkreipia dėmesį, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės ilgai lieka stagnuojančiose pozicijose, yra saugumo poreikis. Stabilios pajamos, pažįstama aplinka ir nuspėjama rutina dažnai atrodo patikimesnės nei neapibrėžtumas, kurį atneša pokyčiai. Prie to prisideda ir baimė, kad pakeitus darbą situacija gali būti dar blogesnė, todėl sprendimas atidedamas mėnesiams ar net metams.

„Prie sprendimo delsimo neretai prisideda ir emocinis prisirišimas prie darbo aplinkos – kolegos, vadovas ar ilgametė darbo istorija. Net ir suvokiant, kad profesinis augimas sustojo, šie ryšiai dažnai tampa papildoma priežastimi likti pažįstamoje vietoje. Žmonės dažnai racionalizuoja nepasitenkinimą, sakydami, kad visur situacija panaši, arba laukia, kol situacija pasikeis savaime. Tačiau šiandien darbo rinka yra gerokai lankstesnė nei anksčiau – nebūtina priimti staigių ar drastiškų sprendimų iš karto“, – sako J. Kovas.

Anot jo, būtent dėl šios priežasties laikini ar papildomi darbai vis dažniau tampa saugiu tarpiniu žingsniu svarstant karjeros pokyčius. Tokia galimybė leidžia išlaikyti pajamas, išbandyti naujas sritis ar atnaujinti įgūdžius neprarandant finansinio stabilumo. Tai ypač aktualu tiems, kurie abejoja savo kompetencijomis arba nori pasitikrinti, ar pasirinkta kryptis iš tiesų jiems tinka.

„Svarbiausia – neignoruoti ilgą laiką trunkančių signalų. Jei nepasitenkinimas darbu tęsiasi mėnesiais, tai jau nėra laikina būsena. Kartais vien pripažinimas, kad dabartinė pozicija nebeveda profesinio augimo link, tampa pirmu realiu žingsniu sąmoningesnių karjeros sprendimų link“, – reziumuoja „Workis“ vadovas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder