Darbo paieška vis dar kelia iššūkių – Klaipėdos apskrityje žmonės aktyvesni, bet atsakymų dažnai nesulaukia

Nors darbo rinkos aktyvumas Lietuvoje išlieka didelis, kandidatų patirtys rodo, kad kelias nuo paraiškos pateikimo iki įsidarbinimo dažnai tampa iššūkiu. 

Didžiausios personalo atrankų įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ atlikta apklausa atskleidė, kad tai dažniausiai lemia stringanti komunikacija ir grįžtamojo ryšio stoka. 

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusei (52 proc.) darbo ieškančių, bet šiuo metu nedirbančių asmenų darbdaviai išvis neatsako į jų paraiškas. 

Vertinant visų apklaustųjų atsakymus, 18 proc. respondentų, per pastaruosius 5 metus ieškojusių darbo, nurodė, kad darbdaviai dažniausiai visai neatsako į jų siunčiamus gyvenimo aprašymus arba tik patvirtina kandidatūros gavimą, bet vėliau nebesusisiekia. 

Dar 11 proc. pažymėjo, kad atsakymo teko laukti 1–2 savaites, o vos 9 proc. apklaustųjų teigė, kad naują darbą rado lengvai – visas procesas truko mažiau nei mėnesį.

„Šie skaičiai atspindi ne tik darbo ieškančiųjų nusivylimą, bet ir sisteminę komunikacijos spragą Lietuvos darbo rinkoje. 

Kai labai daug kandidatų lieka nežinioje – nesulaukia jokios žinutės iš darbdavių – tai signalizuoja apie būtinybę peržiūrėti atrankų procesus ir požiūrį į kandidatus“, – teigia įmonės vadovas Jurgis Kovas.

Pažinčių vaidmuo darbo paieškoje išlieka svarbus

Nors šiandien daugelis darbo ieškančių žmonių naudojasi skelbimų portalais ar socialiniais tinklais, Klaipėdos apskrityje ne ką mažiau ryškus išlieka pažinčių vaidmuo. 

Apklausa rodo, kad 10 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų yra gavę darbą per pažįstamus – tai yra kiek mažiau nei šalies vidurkis (14 proc.).

Žvelgiant bendrai, pažinčių svarba darbo paieškoje tarp regionų ir didmiesčių gyventojų skiriasi nedaug – Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose darbą per pažįstamus yra gavę 13 proc. apklaustųjų, miesteliuose ar kaimo vietovėse 14 proc., Šiaulių apskrityje – taip pat 13 proc., Panevėžio – 11 proc., Tauragės – 9 proc., Telšių – 5 proc.

„Šie skaičiai rodo, kad darbo ieškančių žmonių aplinka – draugai, buvę kolegos, šeimos nariai – vis dar yra svarbus informacijos šaltinis. 

Todėl darbdaviams vertėtų nepamiršti, kad patenkinti darbuotojai dažnai tampa jų ambasadoriais: ne tik rekomenduoja įmonę kitiems, bet ir tiesiogiai atveda naujus kolegas, – sako J. Kovas. – Tokia rekomendacija – tai pasitikėjimo ženklas, kurio negalima nusipirkti reklama“.

Klaipėdos apskrities gyventojai – tarp aktyviau mąstančių apie darbo pokyčius

Apklausos duomenys rodo, kad Klaipėdos apskrities gyventojai išsiskiria atviresniu požiūriu į darbo pokyčius – 60 proc. jų teigė, kad per pastaruosius penkerius metus svarstė keisti darbą. 

Toks rezultatas yra kiek aukštesnis nei šalies vidurkis, kuris siekia 56 proc. Tai rodo, kad dalis Klaipėdos apskrityje gyvenančių yra atviresni profesiniams pokyčiams nei kiti regionai. 

Įsidarbinimo procesas kai kuriems taip pat buvo sklandus – 14  proc. Klaipėdos apskrities gyventojų teigė, kad naują darbą rado vos per mėnesį.

Pavyzdžiui, žvelgiant į regionus, paskutinius penkerius metus apie darbo keitimą nesvarstė Panevėžio (56 proc.), Marijampolės (51 proc.), Telšių (48 proc.) ir Šiaulių (47 proc.) apskričių gyventojai. 

Minėtą laikotarpį darbo keisti neketino ir 53 proc. miestelių bei kaimo gyventojų, taip pat 46 proc. miestų gyventojų. Tarp didmiesčių gyventojų tokių buvo 39 proc.

J. Kovas atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiai gali atspindėti regionų darbo rinkos ypatumus. 

„Žmonės, ilgus metus dirbantys toje pačioje vietoje, rečiau ima dairytis naujų galimybių – vienus stabdo ribotas darbo pasiūlymų pasirinkimas, kitus – įprasta rutina ar įsitikinimas, kad dabartinis darbas atitinka jų lūkesčius.

Tiesa, tiek mažesniuose, tiek didesniuose regionuose, pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje, pastebimas nemažas atvirumas pokyčiams. Tai rodo augantį profesinį sąmoningumą ir norą gerinti savo darbo sąlygas“, – komentuoja įmonės vadovas.