Čia pakaks pradinių mokyklos matematikos žinių. Svarbiausia – neskubėti pateikus pirmą pasirodžiusį atsakymą. Pabandykite išsiaiškinti patys, net jei kol kas turite tik vieną versiją. Toliau papasakosime apie eksperimentą, kuriame nesėkmingas bandymas pasirodė esąs naudingesnis už iškart perskaitytą teisingą atsakymą.
Pirmiausia – savo versija, tada patikrinimas
Sprendžiant tokias užduotis patogu atskirti spėjimą nuo patikrinimo. Pirmiausia pabandykite suprasti, kaip sudaryta seka. Tada grįžkite į pradžią ir patikrinkite, ar jūsų taisyklė paaiškina kiekvieną skaičių.
Jeigu kažkas nesutampa, tai dar nėra priežastis iškart ieškoti sprendimo. Jau išsiaiškinote, kuris variantas netinka. Galite jį pakoreguoti nepradėdami visko iš naujo.
Užduotis
96, 48, 52, 26, 30, ?
Tęskite seką įrašydami vieną skaičių. Pabandykite paaiškinti, kodėl pasirinkote būtent jį. Sprendimui turite 30 sekundžių. Atsakymas pateiktas žemiau.
Kodėl nesėkmingas bandymas gali padėti atminčiai
Atrodytų logiška, kad geriausia iš karto pamatyti teisingą atsakymą ir jį įsiminti. Tačiau vieno eksperimento rezultatai parodė ką kita. Psichologai Neitas Kornelas, Metju Heisas ir Robertas Bjorkas paprašė 30 studentų įsiminti žodžių poras, susijusias ne itin akivaizdžia asociacija.
Vienose užduotyse dalyvis aštuonias sekundes bandė atspėti antrąjį žodį, o tada penkias sekundes matė teisingą porą. Kitose užduotyse jis visą 13 sekundžių tiesiog skaitė pateiktą porą. Bendras laikas abiem atvejais buvo vienodas. Tie reti atvejai, kai žodį pavykdavo atspėti iš karto, į analizę nebuvo įtraukti.
Atliekant patikrinimą vidutiniškai po 38 valandų, dalyviai prisiminė 47 proc. žodžių po išankstinio bandymo ir 35 proc. po paprasto perskaitymo. Net ir neteisingas spėjimas prieš parodant teisingą atsakymą galėjo padėti vėliau geriau įsiminti informaciją. Šie rezultatai aprašyti 2009 metais atliktame tyrime.
Čia svarbi pati seka: pabandykite, sužinokite teisingą atsakymą ir pasitikrinkite save. Eksperimentas buvo atliktas su žodžiais, todėl jis neįrodo, kad toks pats poveikis pasireiškia sprendžiant kiekvieną matematinę užduotį. Tačiau tai gera priežastis nelaikyti nesėkmingo bandymo visiškai iššvaistytu laiku.
Šiai užduočiai galima pritaikyti paprastą metodą: prieš skaitydami paaiškinimą užrašykite savo variantą arba bent jau suformuluokite, kokią taisyklę pastebėjote. Patikrinę atsakymą galėsite palyginti du konkrečius paaiškinimus.
Ypač įdomu rasti vietą, kurioje jūsų sprendimas išsiskyrė. Galbūt teisingai pastebėjote pradžią, bet paskubėjote tęsdami seką, o gal pasirinkote visai kitą principą. Vien pažvelgus į galutinį skaičių šio skirtumo nepastebėsite. Savarankiškas mąstymo procesas suteikia kur kas daugiau medžiagos analizei.
Dabar galite pasitikrinti atsakymą.
Sprendimas
Šioje sekoje paeiliui atliekami du veiksmai: dalijama iš 2 ir pridedama 4.
Patikrinkime seką nuo pradžių:
96 ÷ 2 = 48
48 + 4 = 52
52 ÷ 2 = 26
26 + 4 = 30
Paskutinis veiksmas buvo ketverto pridėjimas. Dabar vėl dalijame skaičių iš dviejų:
30 ÷ 2 = 15
Pagal numatytą taisyklę atsakymas yra 15.
Visa seka: 96, 48, 52, 26, 30, 15.
Toliau būtų 19, nes po dalybos vėl reikėtų pridėti keturis.
Jeigu gavote 34, patikrinkite paskutinį veiksmą – keturis pridėjote du kartus iš eilės. Jei gavote kitą skaičių, patikrinkite, ar jūsų pasirinkta taisyklė paaiškina visą seką. Pagal mūsų taisyklę veiksmai turi būti atliekami pakaitomis.
Perskaitę paaiškinimą galite užversti puslapį ir pabandyti savais žodžiais paaiškinti taisyklę, nenaudodami skaičių. Jeigu tai pavyko padaryti vienu trumpu sakiniu, vadinasi, supratote užduoties principą. Būtent tai pravers susidūrus su panašia skaičių seka.
Šaltinis: mixnews.lv
Rašyti komentarą