Daugėja norinčiųjų studijuoti Klaipėdoje

Klaipėdos universiteto studijų prorektorė dr. Sonata Mačiulskytė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog aukštoji mokykla šiais metais išsiuntė 308 kvietimus studijuoti.

Per pagrindinį priėmimo etapą pasirašytos 258 bakalauro studijų sutartys.

„Visoje šalyje matoma tendencija, kad populiarėja pedagogikos mokslai - pas mus taip pat didėjo susidomėjimas Vaikystės pedagogikos studijų programa. Džiaugiamės, jog po kelerių metų pertraukos turėsime gamtinės geografijos ir okeanografijos studentų“, - šių metų tendencijas vardijo S. Mačiulskytė.

Kaip ir ankstesniais metais, taip pat populiarumą išlaiko informatikos mokslai, Biologija ir jūros biotechnologija.

Sveikatos mokslų studijų kryptyje populiariausiomis išlieka slaugos, radiologijos studijų programos.

Tiesa, dėl nesurinkto norinčiųjų studijuoti skaičiaus universitete šiais metais nebus vykdomos chemijos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, geografijos, socialinio darbo, visuomenės sveikatos programos.

Anot S. Mačiulskytės, norinčiųjų studijuoti Klaipėdos universitete daugėja.

„Pagrindinio priėmimo rodikliai - tiek pakviestųjų studijuoti, tiek pasirašiusiųjų studijų sutartis - šiemet augo 9-10 procentų. Daugiametė patirtis leidžia tikėtis, jog per papildomą priėmimą studijuojančių skaičius dar dešimtadaliu padidės“, - kalbėjo Klaipėdos universiteto studijų prorektorė.

Džiugina ir tai, jog, lyginant su praėjusiais metais, 13 proc. išaugo pakviestųjų studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje skaičius.

Vilioja jūrinis gyvenimas

Socialinių mokslų kolegijos direktorė Viktorija Palubinskienė teigė, jog uostamiestyje įsikūrę kolegijos skyriai šiais metais išsiuntė daugiau nei 200 kvietimų studijuoti, o pasirašyti sutartis atvyko kiek daugiau nei 70 proc. pakviestųjų.

"Visoje Lietuvoje tendencijos vienodos - populiariausios studijų programos išlieka sveikatos mokslai: bendrosios praktikos slauga ir estetinė kosmetologija.

Populiarios ir verslo krypties studijų programos, tai tarptautinė prekyba ir muitinės logistika, tarptautinis verslas ir komunikacija, taip pat vis labiau populiarėja nauja programa - verslo kūrimas ir valdymas", - pasakojo V. Palubinskienė.

Socialinių mokslų kolegijos direktorė ypač pasidžiaugė tuo, jog uostamiesčio skyriuose šiais metais studentų skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu.

„Ženkliai didesnis būrys būsimųjų studentų šiais metais išreiškė norą studijuoti Klaipėdoje, tikimės, jog tokia tendencija išliks ir artimiausiais metais. Matyt, uostamiesčio trauka ir patrauklumas vis labiau didėja“, - apie galimas studentų prieaugio pajūryje priežastis kalbėjo V. Palubinskienė.

Stebi darbo rinką

Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė, lektorė Vilma Bridikienė taip pat pasidžiaugė, jog kolegija šiais metais kvietimų studijuoti išsiuntė 9 proc. daugiau nei pernai.

„Dar sunku pasakyti, kiek tiksliai turėsime naujų studentų, kadangi dar laukia du stojimo etapai. Tačiau jau dabar yra sudarytos 778 studijų sutartys. Preliminariais skaičiavimais, tikimės, jog rugsėjį sulauksime daugiau nei 900 naujų studentų“, - statistika pasidalino V. Bridikienė.

Studijų ir karjeros centro vadovė teigė, jog populiariausios išlieka ugdymo, informacinių technologijų ir inžinerijos, sveikatos bei verslo ir viešosios vadybos programos.

„Turbūt pačios ryškiausios mūsų žvaigždės yra ugdymo mokslai, tai ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika bei pradinio ugdymo pedagogika. Pastaroji yra prioritetinė studijų programa, todėl labai džiugu, jog jau dabar turime apie 60 įstojusiųjų į šią programą, pusė iš jų studijuos ne tik valstybės finansuojamoje vietoje, tačiau gaus stipendijas“, - kalbėjo V. Bridikienė.

Valstybės taip pat remiamos informatikos ir inžinerijos studijos irgi sulaukė nemažai dėmesio.

„Mūsų kolegijoje šių sričių populiariausios programos yra informatika, informatikos inžinerija, statybų inžinerija, elektroautomatikos inžinerija. Visų šių programų studentai iš įvairių rėmėjų gauna kasmėnesines stipendijas“, - pasakojo V. Bridikienė ir pridūrė, jog kolegijoje šios studijų kryptys itin populiarios.

Sveikatos mokslų sričių lyderės kolegijoje išlieka burnos higienos ir bendrosios praktikos slaugos studijų programa.

„Nuolat girdime, kad slaugytojų labai trūksta, todėl šios studijos taip pat yra stipriai finansuojamos. Jau dabar turime apie 60 įstojusiųjų, pusė iš jų studijuos valstybės finansuojamoje vietoje. Auga susidomėjimas kineziterapijos studijomis, kadangi kineziterapeautai taps šeimos gydytojų komandos nariais, todėl šių specialistų itin reikės. Šiuo metu esame sudarę apie 50 kineziterapijos studijų sutarčių, tikimės, kad jų dar šiek tiek daugės“, - lūkesčiais pasidalijo Studijų ir karjeros centro vadovė.

Ji apibendrino, jog didelių netikėtumų dėl populiariausių studijų programų nebuvo, būsimi studentai atidžiai stebi darbo rinką, žiūri, kur geriausia įsidarbinti.

Būsimų jūrininkų skaičius auga

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) šiais metais išsiuntė 123 kvietimus studijuoti, pasibaigus pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui sutartis pasirašė 101 norintysis. 

Pasak LAJM direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Rimos Mickienės, aukštojoje mokykloje dėstomos penkios studijų programos: 3 programas rengiami jūrininkai - laivavedžiai ir laivų mechanikai bei elektromechanikai, ir pagal 2 programas - jūrų uostų ir logistikos specialistai.

Populiariausias pasirinkimas šiais metais tarp studentų - Jūrų laivavedyba, šiuo metu šią specialybę jau yra pasirinkę 50 stojančiųjų, iš kurių jau 14 studentų iš užsienio.

Antroji pagal populiarumą studijų programa yra Laivų elektros įrenginių eksploatavimas, šią sritį pasirinko 27 būsimieji studentai.

„Šių specialistų poreikis itin didelis laivybos darbo rinkoje, tad galime nudžiuginti laivybos ir jūrininkų įdarbinimo kompanijas - laivuose elektromechanikų netrūks! Kita vertus, pagirtina, kad ir stojantieji domisi darbo rinka, priima racionalius ateities karjeros sprendimus“, - pasidžiaugė R. Mickienė.

34 būsimieji studentai karjeros bandys siekti  jūrų uostuose ir tarptautinės logistikos srityje.

„Nauja tai, kad šiais metais didesnė dalis pasirinko Jūrų transporto logistikos technologijos programą“, šių metų tendencijas pasakojo LAJM direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai.

Pašnekovė teigė, jog nuo šių metų nebebus vykdoma Informacijos sistemų studijų programa, aukštojoje mokykloje ji dėstyta nuo 2020 metų. 

„Pavasarį sėkmingai parengta pirmoji absolventų laida, antros laidos absolventų sulauksime šiais metais, tačiau siekiant „išgryninti" LAJM jūrinę specializaciją ir užtikrinti studijų rentabilumą buvo priimtas sprendimas šios programos daugiau nevykdyti“, - naujienomis dalijosi R. Mickienė.

Nors šiais metais 1-ame etape pageidaujančiųjų studijuoti LAJM Lietuvos piliečių buvo vos 7 mažiau, palyginus su praeitais metais, pašnekovė teigė, kad priimtųjų skaičius gali būti ir didesnis.

„LAJM priimami net tik jūros profesijų naujokai, bet ir dirbantys studentai, eiliniai jūrininkai, kurie siekia tapti vadovaujančiais specialistais, anksčiau yra įgiję jūrinį išsimokslinimą šalyje ar užsienyje, todėl jie priimami į aukštesnius kursus, ir įprastai po pirmojo semestro“, - kalbėjo R. Mickienė ir pridūrė, jog paskutiniuosius 3 metus LAJM studentų skaičius sėkmingai didinamas priimant studijuoti studentus iš užsienio. 

Šiuo metu LAJM studijuoja virš 80 studentų iš užsienio ir 12 šalių, taip pat virš 200 studentų iš Ukrainos, kurie studijas tęsė ar užbaigė LAJM, nes dėl karo Ukrainoje negalėjo grįžti iš jūrinės praktikos į okupuotą Chersoną.