Denisas Nikitenka: Prieš pusę amžiaus sodintos aguonos tiesiog rėkia, kaip nori būti pastebėtos

Senųjų sodybų darželių augalai man yra tarsi gyvasis, etnokultūrinis paveldas. Mūsų istorijos dalis. Kaip folkloras.  
Savitos rūšys. Pasodintos savitose vietose. Su savita kompozicija, kuriant estetiką. 

Ir šie mažučiai žydintys ansambliai nyksta. Instrumentas po instrumento. 

Puiku, kai žmonės įsigyja senąsias, šimtametes sodybas ir jas prikelia naujam gyvenimui. Tačiau pastebėjau vieną tendenciją: šiuolaikinis žmogus nori miesto kaime. Tingi prižiūrėti aplinką. 

Senosios vaismedžių veislės negailestingai išpjaunamos, gėlių darželiai - sunaikinami, visa aplinka perdaroma pagal miestietišką tinginio standartą. 

Išlygintas sklypas su pasėta angliška pievele ir po ją zujančia žoliapjove-robotuku. Grilius. Batutas vaikams. Viena kita žemaūgių, trumpaamžių, daugybę kartų selekcininkų kryžmintų vaismedžių eilė. Hibridai. 15-20 metų, ir jie ima nykti. 

Kažkokia sintetika... Žaliojo etnokultūrinio paveldo naikinimas, ir ši tendencija įgavusi pavojingą pagreitį. 

Regis, etnobotanika jau tapo arba taps nauja muziejininkystės rūšimi, kai žmonės vyks pasigrožėti tradicinių, sodybose augintų augalų rūšių bei veislių. 

Močiutiškų bijūnų, jurginų, diemedžių, piliarožių, dvimetrinių lelijų, girinių tulpių, velykinių narcizų, žydrių kilimų, mėtų, pelyno, sukatžolių, šalavijų, ramunėlių arba pusę amžiaus perkopusių žieminukių, antaninių obelų, dangų siekiančių trešnių, dygliuotųjų slyvų "krygiukų", vakarais nosį kutenančių jazminų. 

Net rūtų: kerotų, bambą siekiančių, tų tikrųjų. Archajiškų kontraceptikų... 🙂

Kartkartėmis su žmona išsiruošiame į savotiškas etnobotanines ekspedicijas: iš apleistų, likimo valiai paliktų, griūvančių sodybų parsivežame ir savo sode pasodiname etnines darželių augalų rūšis. Taip bandant išsaugoti senolių kadaise puoselėtą paveldą. 

Aguona - vietinė. Mūsų sodybos autochtonė. Apelsino dydžio žiedais. Iš pradžių norėjau ir aš ja atsikratyti.

Pridygę prie pamatų... Trukdo praeiti, o žydėjimo pabaigoje mėto, kaip pašėlusios tuos savo skaisčiai raudonus žiedlapius. 

Bet suvokimas ateina su laiku. Dabar ne tik nenaikiname, bet dar ir saugome bei papildome gėlių darželius kitomis, likimo valiai pasmerktomis senosiomis sodybų gėlių darželių rūšimis. 

Nuostabūs, vaiko ūgio jonpaparčiai (jų nuotraukos yra šiame albume) - vieni iš naujakurių. Aptikome brūzgynais virtusiame, sutręšusio viensėdžio kieme.