Didžiausių aukštumų pasiekia ne talentingiausi: mokslininkai išsiaiškino sėkmės paslaptį

Kaip rašo „Silicon Canals“, italų tyrėjai Alessandro Pluchino, Alessio Emanuele Biondo ir Andrea Rapisarda sukūrė kompiuterinį modelį, kuriame 1000 išgalvotų žmonių gyveno ir kūrė karjerą 40 metų – nuo 20 iki 60 metų. Kiekvienas dalyvis pradėjo turėdamas 10 sąlyginių kapitalo vienetų, o pagrindinė individuali jo savybė buvo „talentingumas“.

Mokslininkai į šį rodiklį įtraukė intelektą, įgūdžius, atkaklumą, darbštumą ir pasirengimą rizikuoti. Talento reikšmė per visą karjerą nekito. Tuo pat metu dalyvius veikė atsitiktiniai įvykiai: palankūs galėjo padvigubinti jų kapitalą, o nepalankūs – sumažinti jį perpus.

Vis dėlto talentas turėjo reikšmės. Žmogus, kurio talento rodiklis buvo 0,8, turėjo 80 proc. tikimybę pasinaudoti palankia galimybe, o rodikliui esant 0,4 ši tikimybė siekė 40 proc. Tačiau pats galimybės atsiradimas nuo talento nepriklausė.

Atskirų simuliacijų rezultatai parodė, kad sėkmingiausiu žmogumi neretai tapdavo vidutinio arba šiek tiek didesnio nei vidutinio talento asmuo. Viename pavyzdyje nugalėtojo talento rodiklis siekė 0,61 – beveik tiksliai atitiko visos grupės vidurkį. Jo karjeros pabaigoje kapitalas sudarė 2560 vienetų. Tuo metu talentingiausias dalyvis, kurio rodiklis buvo 0,89, baigė vos su 0,625 vieneto.

Tyrėjai modeliavimą pakartojo 100 kartų, kad gautų patikimesnę statistiką. Žmonių, kurių talento rodiklis viršijo 0,8, grupės atstovas absoliučiu lyderiu tapdavo vos trimis atvejais iš 100. Būtent iš čia kilo publikacijoje minimas 3 proc. rodiklis. Tai nereiškia, kad buvo tiriama 1000 realių žmonių ar kad 97 proc. gyvenimo sėkmės lemia sėkmė.

Tyrėjai tokį rezultatą aiškina kaupimosi principu. Jeigu pradiniai 10 kapitalo vienetų kelis kartus iš eilės padvigubėja, pranašumas labai greitai tampa milžiniškas. Kiekviena vėlesnė sėkmė jau padaugina didesnę sumą, todėl palankių atsitiktinių įvykių virtinė gali gerokai nusverti gebėjimų skirtumus.

Be to, per 10 tūkst. papildomų simuliacijų vidutinis nugalėtojų talento rodiklis siekė apie 0,667 – daugiau nei vidutinis gyventojų lygis, tačiau toli gražu ne maksimalus. Kitaip tariant, nugalėtojai dažniausiai buvo gabūs žmonės, tačiau norint pasiekti išskirtinį rezultatą jiems taip pat reikėjo itin palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Tyrimo ribotumai

Eksperimentas turi akivaizdžių apribojimų. Tikrame gyvenime žmonės keičia profesijas, mokosi, mezga ryšius, susiduria su diskriminacija, gauna palikimą ir patys gali išplėsti jiems prieinamų galimybių ratą. Tyrimo modelyje šie veiksniai buvo sąmoningai supaprastinti.

Mokslininkai pabrėžia, kad rezultatų nereikėtų vertinti kaip įrodymo, jog sėkmę lemia vien atsitiktinumas. Tyrimas veikiau perspėja automatiškai nesieti pasiekto rezultato su žmogaus gebėjimų lygiu.

„Sėkmė nėra priežastis nustoti tobulinti savo įgūdžius. Tai priežastis atsargiai vertinti nugalėtojų garbinimą, kaltinti kiekvieną nesėkmę patyrusį žmogų ar painioti reitingą su žmogaus vertės matu“, – teigiama publikacijoje.