"Kol kas tai - tik idėja, kuri dar turi būti suderinta su Leonido Donskio žmona Jolanta. Svarstėme klausimą dėl šios iškilios asmenybės įamžinimo apskritai. Buvo minčių pavadinti taką palei kažkurią Dangės krantinę jo vardu, bet šios upės krantinės jau turi bent 10 pavadinimų.
Todėl ir kilo mintis pervadinti Draugystės parką, nes norisi solidžiau pagerbti filosofą. Tai - ateities diskusijų objektas, galutinį tašką padės miesto Taryba„, - “Vakarų ekspresui" sakė antradienį posėdžiavusios Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas Arvydas Cesiulis.
Minėtos komisijos posėdyje svarstyti ir įdomūs klausimai, susiję su Komunarų, Arimų gatvių Klaipėdoje pervadinimu, prancūzų karių pėdsakais.
Parko pavadinimas
Tai, kad Klaipėdoje būtina įamžinti L. Donskį, minėtai komisijai klausimų nekilo, tačiau kokia forma tai padaryti - jau nuomonių ir siūlymų įvairovės sritis. Atminimo lentelė šiai iškiliai asmenybei esą būtų per maža pagarba, todėl pristatytos idėjos filosofo vardu pavadinti tam tikras erdves.
Daugiausia dėmesio sulaukė A. Cesiulio kvietimas paanalizuoti galimybę pervadinti Draugystės parką. Su šia vieta pats L. Donskis, anot politiko, nėra tiesiogiai susijęs.
„Nebent tik tiek, kad greta parko esančioje Debreceno gatvėje buvo tuometės valstybinės konservatorijos Klaipėdos teatro meno fakulteto bendrabučiai, į kuriuos jis užsukdavo. Kitas dalykas - pats parko pavadinimas, kuris yra keistinas dėl tarybinio šleifo“, - teigė A. Cesiulis.
Parkas, kaip žalioji pietinės miesto dalies šerdis, jungianti keturis mikrorajonus, buvo numatytas įkurti dar 1962 m. Dabar jis plyti nuo Debreceno g. iki pat Ievos Simonaitytės kalno.
1975 m. prie viešojo transporto stotelės Debreceno g. atidengtas simbolinis parko įkūrimo akmuo su užrašu „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti“. Šis sovietinis reliktas demontuotas ir išvežtas šių metų birželio 20 d.
„Vakarų ekspresui“ vienas iš Klaipėdos Sąjūdžio steigėjų bei buvęs miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas yra sakęs, kad 1975 m. parko pavadinimui parinktas žodis „draugystė“ reiškė ką kita, nei dabar.
„Tai - buvusi komunistinė klišė. Draugystė, internacionalas, vienybė, brolybė! Tokie buvo tų laikų komunistų šūkiai, jų leksikonas, kuriuo žongliravo, kaip cirkininkai. Internacionalinio miesto Klaipėdos kontekste galimai turėta omenyje Tarybų Sąjungos tautų draugystė tarp lietuvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių.
Jiems tada nerūpėjo gilesnis kontekstas, galėjo Lietuvos okupaciją vadinti išvadavimu ir pan. Tad ir tas pavadinimas parinktas toks“, - teigė V. Čepas.
Be kita ko, Draugystės parkas yra ir Kaune, kuris suprojektuotas 1972 m. Jame ant akmens iškalta labai iškalbinga informacija: „Pažymint TSRS 50-metį, šioje vietoje įrengiamas parkas, pavadintas tautų draugystės parku“.
Daugiau pokyčių
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje nutarta oficialiai vardą suteikti juridiškai neegzistuojančiai, tačiau „Google maps“ Komunarų vardu įvardijamai (taip neretai vadina ir miestiečiai) gatvei, jungiančiai Paryžiaus Komunos ir Tilžės gatves.
Miesto Tarybai bus siūloma ją pavadinti ir įregsitruoti kaip Malūno tvenkinio skersgatvį, nes gatvė remiasi į šio XVI a. menančio vandens telkinio prieigas ties Tilžės gatve.
Gana įdomus klausimas - dėl Tauralaukyje esančios Arimų gatvės pervadinimo, nes joje seniai nebėra arimų, statomi namai. Be to, aplink - Mažosios Lietuvos etnonimais vadinamos naujos gatvės, todėl šiai gatvei siūloma suteikti Dovo Zauniaus pavadinimą.
Įdomu tai, kad buvo du garsūs Dovai Zauniai: tėvas Dovas Zaunius (1845-1921) ir sūnus Dovas Zaunius (1892-1940). Būtent pastarojo (ilgiausiai pareigas ėjęs tarpukario užsienio reikalų ministras, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas) garbei ir siūloma pervadinti Tauralaukio gatvę.
Tačiau istoriškai Mažajai Lietuvai itin nusipelnęs yra ir tėvas D. Zaunius, kuris vienas pirmųjų pradėjo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos suartinimo kampaniją, rėmė draudžiamosios spaudos leidėjus ir platintojus, kartu su kitais Mažosios Lietuvos veikėjais įsteigė Lietuvių rinkimų komitetą ir apskričių rinkimų draugijas, buvo jų vadovas ir kt.
Kaip supras žmonės, kurio Dovo Zauniaus vardu gatvė pavadinta? Ir kodėl būtent diplomato sūnaus, o ne tėvo? Šie klausimai viešai liko neatsakyti, o dauguma „Vakarų ekspreso“ kalbintų minėtos komisijos narių apskritai pirmą kartą išgirdo apie tėvą D. Zaunių.
Komisija pritarė Prancūzijos ambasados norui savo lėšomis ant Klaipėdos universiteto pastato su laikrodžiu įrengti atminimo lentą su informacija, kad čia 1920-1923 metais buvo įsikūręs 21-asis šaulių batalionas (skaičiuojama, jog iš viso minėtu laikotarpiu į Klaipėdos kraštą atvyko apie 750 Prancūzijos kariuomenės narių, iš jų apie 30 karininkų).
Dar vienas prancūzų pageidavimas - leisti pastatyti du kryžius Skulptūrų parke, kuriais būtų pagerbti šeši čia palaidoti 1870-1871 m. karo metu žuvę kariai bei keturi vadinamojo Klaipėdos sukilimo 1923 m. sausio mėn. žuvę prancūzai.
Taip pat skaitykite
