Dviračių sporto profesorius šiandien būtų šventęs 85-ąjį gimtadienį: atsiminimų - galybė

Kuomet 2020 metų vasarą Klaipėdoje vyko prodiuserio Stasio Petkaus dokumentinio filmo „Narsutis Dumbauskas. Dviračių sporto profesorius“ peržiūra, buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas ištarė tokius žodžius: „Jūs esate kelrodė žvaigždė naujiems talentams. Pacituosiu Platoną: “Nežinau nė vieno tikro kelio į sėkmę, užtat žinau vieną - į tikrą nesėkmę: tai noras įtikti visiems.„ Manau, kad toks buvo jūsų credo. Filmas vadinasi “Dviračių sporto profesorius„. Aš pasakyčiau, kad jūs - akademikas“, - kalbėjo A. Poviliūnas.

Ir išties N. Dumbausko nuveikti darbai - milžiniški, o iškovotų titulų - galybė. Vargu ar per kelis artimiausius dešimtmečius kažkas panašaus bus pasiekiama kuriam nors iš Klaipėdos trenerių.

Sportininkams - lyg tėtis

N. Dumbauskas išugdė būrį tituluotų dviratininkų: Seulo olimpinius čempionus Gintautą Umarą (buvo ir pasaulio čempionas) ir Artūrą Kasputį, pasaulio dviračių treko sidabro medalių laimėtoją Mindaugą Umarą, Joną Romanovą, Remigijų Lupeikį, bronzos medalininką Vasilijų Špundovą ir Europos dviračių treko čempionatų laimėtojus Liną Balčiūną, Tomą Vaitkų, Aivarą Baranauską, pasaulio jaunimo dviračių sporto čempioną Algirdą Vaitkų ir daugelį kitų.

Jo auklėtiniai ne kartą gerino pasaulio rekordus.

„Užsiimdamas dviračių sportu buvau laimingas. Trenerio darbas buvo mano pašaukimas ir profesija. Pats sportavau, mano pirmasis treneris buvo Kazys Paršaitis. Įvykdžiau sporto meistro normatyvą. Tačiau Kūno kultūros institutą baigiau ne tam, kad galėčiau sportuoti, o tam, kad dirbčiau treneriu. Iš pradžių dirbau ne taip intensyviai, vėliau - pasiaukojamai, atiduodamas visas jėgas ir sugebėjimus“, - prieš kelerius metus laikraščio „Sportas“ žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei sakė N. Dumbauskas.

Sportininkai, kurie treniravosi pas N. Dumbauską, pripažino, kad jis buvo tikras savo srities profesionalas ir lyderis.

„Tai buvo toks žmogus, kuris sugebėdavo dėlioti reikalus tokiu tempu ir sykiu taip ramiai, kaip išlaikyti kokius 25 kamuolius žongliruojant ore. Jis buvo didis. Mes visi jo auklėtiniai gyvenime turėjome didelio džiaugsmo dėl to, kad buvome su juo kartu. Narsutis sugebėjo sukurti didelių planų ir juos įgyvendinti. Tai geriausia, kas gali nutikti gyvenime“, - kalbėjo tituluočiausias N. Dumbausko auklėtinis olimpinis čempionas Gintautas Umaras.

Jam antrino daugkartinis Lietuvos ir įvairių tarptautinių lenktynių dviračių sporto čempionas, Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis, pasaulio prizininkas Jonas Romanovas.

„Iš tikrųjų, mūsų trenerio reiklumo dėka mes ir pasiekėme tokių rezultatų. Jis sugebėjo mus motyvuoti, paskatinti ir įkvėpti dirbti sunkiai. O juk visi žinome, kad tik per juodą darbą galima pasiekti aukštumų“, - pabrėžė J. Romanovas.

Pats Narsutis apie dviračių sporto trenerio darbą ir krūvius žurnalistams yra kalbėjęs taip:

Kai mes sportavome, per metus įveikdavome 40-45 tūkst. kilometrų. Per metus apvažiuodavome kone aplink Žemės rutulį. Kiekvienas dviratininkas suvažinėdavo daugiau nei po 10 padangų, sudildavo trys keturios grandinės, du trys dantračių komplektai.

Dviratininkai akcentavo, kad N. Dumbauskas jiems buvo ne tik kaip treneris, bet tarsi ir tėtis. „Narsutis darbe patyrė daug džiaugsmo ir laimės. Mes, sportininkai, su Narsučiu Dumbausku gyvenime turbūt praleidome daugiau laiko viename kambaryje, name ar viešbutyje, nei jo artimieji - vaikai, žmona.

Jis nuolat pynė tas gijas su mumis ir galiausiai tą atspindi ir darbo vaisiai - iškovotos aukščiausio lygio pergalės“, - pabrėžė G. Umaras. N. Dumbausko sūnus Andrius Dumbauskas, kuris iš tėčio paveldėjo sporto organizatoriaus gyslelę (Klaipėdoje yra įkūręs Klaipėdos paplūdimio tinklinio klubą ir nuolat organizuoja įvairius turnyrus), ištarė tokius žodžius: „Mano tėčio gyvenimas buvo toks, kuriuo galime didžiuotis.

Žmogus mūsų širdyse gyvas tol, kol atsimename gražiausius momentus. To ir palinkėčiau kiekvienam“, - kalbėjo Andrius Dumbauskas.

Įvertino ir politikai

N. Dumbauskas buvo garsus ne tik sporto sugebėjimais, bet ir turėjo aštrų protą bei puikiai išmanė miesto politinius reikalus.

Nuo 2001 metų N. Dumbauskas ėjo Klaipėdos miesto mero pavaduotojo pareigas, taip pat buvo Lietuvos dviračių sporto federacijos vykdomojo komiteto narys.

1995 metais jam už nuopelnus buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, 2008 metais - Kūno kultūros ir sporto departamento I laipsnio ordinas su grandine už nuopelnus Lietuvos sportui, 2008 metais - Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinė žvaigždė.

Už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui garbės piliečio vardas N. Dumbauskui suteiktas 2002 m. liepos 26 dieną.

Daugiau nei 40 metų dirbdamas Klaipėdos miesto švietimo įstaigų treneriu bei direktoriumi, N. Dumbauskas dalyvavo sprendžiant ir vykdant dviračių treko bei dviračių sporto mokyklos projektavimo bei statybos darbus.

Prieš penkerius metus, kai šventė 80-mečio jubiliejų, N. Dumbauskas buvo apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) Sporto garbės kryžiumi už nuopelnus Lietuvos sportui. 2019 metų pabaigoje per geriausių Klaipėdos sportininkų pagerbimo vakarą Narsutis buvo apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdos miesto sportui.