„Džiaugiuosi, kad mano gimtadienį švenčia visas pasaulis“

Orijus GASANOVAS, žurnalistas, keliautojas, laidų vedėjas, nuomonės formuotojas

Pirmą kartą gyvenime išleidau knygą „Orijaus kelionės. Receptai“. Dabar važinėju po Lietuva ir ją pristatinėju. Šiemet nusipirkau būstą pajūryje, tai buvo sena mano svajonė. 

Trečias dalykas, kurį prisiminsiu visą gyvenimą - šį pavasarį gavau sveikatos „dovanėlę“ - išvaržą. Dabar, kad ir ką daryčiau, turiu galvoti, ar man tai nepakenks.

Metams baigiantis neduodu sau jokių pažadų. Ne sau, o savo socialinių tinklų sekėjams parengiu metinę ataskaitą apie tai, kokiose šalyse buvau, kiek turėjau skrydžių.

Tikiuosi, kad 2025-ieji bus tokie aktyvūs, kokie buvo šie metai. Drastiškų pasikeitimų nenoriu, nes man labai patinka tai, kas yra dabar. Esu gana laimingas. Reikia gyventi taip, kad būtų ką užrašyti apie savo gyvenimą, kiekvieną dieną imti maksimumą, viską ragauti, susipažinti su įdomiais žmonėmis, turėti įdomių darbų. Svarbiausia - jaustis laimingam.

Violeta RIAUBIŠKYTĖ-TARASOVIENĖ, dainininkė

Buvo dienų geresnių, buvo blogesnių, bet apibendrinant metai buvo geri, nesiskundžiu. Mes neplanuojame gyvenimo toli į ateitį. 

Šiemet didžiausias planavimas buvo mūsų kelionė į Ameriką, trukusi tris savaites. Ji labai pasisekė, tai didžiausias įvykis, kuris įvyko šiais metais. 

Dar šiemet buvo mano jubiliejus. Planavau grandiozinį balių, viskas pavyko taip, kaip norėjau.

Nerašau jokių pasižadėjimų. Jeigu sugalvoju, kad nevalgysiu to ar nedarysiu to, tai iš karto ir nedarau, o nelaukiu sausio 1 d. (juokiasi). Jau koks mėnuo, kai nustojau valgyti miltinius patiekalus.

Mano planai kitais metais labai žemiški. Galbūt suorganizuosiu kokį nors grandiozinį Viliaus gimtadienį. 

Norėčiau toliau dirbti mėgstamą darbą, t. y. dainuoti, kad mes su vyru turėtume klausytojų ir darbų, kad mano dukroms viskas gerai sektųsi, kad tėvai būtų sveiki ir laimingi.

Vytautas ČEPAS, rašytojas

Baigiau rašyti romaną „Surask mano vyro kaulus“. Visa giminė sveika, niekas nenumirė, nepasikorė, anūkai mokosi, vaikai sveiki, dirba - normalūs metai.

Galų gale mane įkalbėjo įsijungti feisbuką. Pradėjau tingėti rašyti straipsnius. O čia atsisėdi, bim bim, dešimt minučių parašai, paleidi ir žiūri, kaip žmonės reaguoja. 

Tai palaiko tonusą: kažkas pagiria, kažkas iškeikia. Jautiesi gyvenantis. Dabar jau nei paskaitų neskaitau, kaip tame Henriko Radausko eilėraštyje - nebestatau namų, nebevedu tautos, sėdžiu Lankupiuose po šakomis vyšnios, baltais žiedais nusėtos.

Neapgaudinėju savęs rašydamas pasižadėjimus, nežadu atsisakyti nei skanumynų, nei nuodėmių.

Kitais metais norėčiau likti gyvas. Man jau 76 metai. Mano darbo kalendorius pilnas prirašytas, ne taip kaip prieš 10 metų, kai buvau vicemeras. Dabar važiuoju į Šilutę. 

Kaip Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas turiu pasveikinti vieną garbų sunkiosios atletikos trenerį 70-mečio proga. Grįžęs eisiu į Jusionių parodą, namie sėsiu kažką parašyti.

Užsiėmęs žmogus esu, laiko visiškai neliko - jo turėjau žymiai daugiau, kai dirbau. Nebėra kada romanų rašyti. Norėčiau, kad kiti metai būtų mažiau užimti. Dėkui Dievui, manęs nekankina jokios ligos, nuotaika gera ir nėra tokio „švanco“, kuris ją sugadintų.

Zita TALLAT-KELPŠAITĖ, žurnalo „Jūra. Meer. Sea“ leidėja nuo 1999 metų

Metai buvo labai kūrybingi, dirbau intensyviai. Labai džiaugiuosi, kad pavyko atgaivinti ir vėl pastatyti kaip vagoną ant bėgių žurnalą. Šiemet išleidau visus keturis numerius. Tai didžiausias mano šių metų pasiekimas.

Dabar žurnalas kitoks: ant kiekvieno viršelio yra koks nors originalus meno kūrinys. Jis pozicionuojamas kaip verslo ir mokslo žurnalas su meno elementais.

Kitiems metams vėl suplanuoti keturi numeriai. Noriu dalyvauti su žurnalu parodose Miunchene ir Singapūre. Pateikiau pasiūlymus Vyriausybei pasinaudoti žurnalo paslaugomis parodoje „Expo 2025“. 

Jeigu kas nors susidomės, galbūt dar išleisiu žurnalą ir japonų kalba. Labai norėčiau nuvykti į pasaulinę parodą Osakoje. Nuo 2010 metų su žurnalu dalyvauju pasaulinėse parodose.

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Seimo narys

Buvo užderėję treji rinkimai, iš kurių dvejuose teko dalyvauti. Trečiuose rinkimuose pavyko pasiekti rezultatų - esu ten, kur norėjau. Tai turbūt pagrindinis metų akcentas, kuris įsimintinas ir visai Lietuvai, turiu omenyje rinkimų gausą vienais metais.

Man nebereikia duoti pažado, kad nuo kitų metų negersiu, nerūkysiu, nes seniai to nedarau. Kita vertus, skeptiškai vertinu tokius apibrėžimus - nuo pirmadienio, nuo pirmos dienos. 

Valia datos nesirenka. Jeigu esi pasiryžęs kažką keisti, tai reikia daryti čia ir dabar, o ne sieti su data, bet gerbiu ir kitokius pasirinkimus.

Didžiausia mano svajonė - matyti šypsenas savo vaikų ir žmonos veiduose. Tai didis džiaugsmas, kaip Kalėdos, ir norėčiau, kad jis būtų kasdien. Tie, kurie šypsosi, yra laimingi žmonės.

Živilė PUTNIENĖ, laikinai einant VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktoriaus pareigas

2024-ieji man buvo dideli metai tiek darbais, tiek projektais, tiek asmeniniais išgyvenimais. Nuo pat pradžios jie buvo tiršti, pilni įvairių emocijų ir spalvų. Iki paskutinių minučių juose buvo labai daug visko, nepagailėta iššūkių ir tokių pokyčių, kurių tikrai neplanavau.

Kiekvienų metų pabaigoje dėkoju pasauliui, visatai už tuos metus, kad ir kokie jie būtų. Esu dėkinga šiems metams, per juos sutiktiems žmonėms ir tiems, su kuriais išsiskyrėme. 

Man atrodo, besibaigiančių metų momentas yra toks savotiškas burtas, kai turi priimti, padėkoti, pasidžiaugti tuo, kas yra, ir tuo, ko netekai.

Metų pradžioje arba Naujųjų metų naktį apgalvoju ir užrašau vieną ar kelis dalykus, ko palinkėčiau sau ateinančiais metais. Šiemet visa tai, ką užrašiau pernai, išsipildė su kaupu.

Tiesiog norėtųsi, jog žmonės būtų atviresni, paprastesni. Šie metai priminė, kad reikia būti vieni kitiems kiek įmanoma nuoširdesniais ir tikresniais draugais, kolegomis. Man reikia Naujųjų metų nakties, kad suprasčiau, kokią svajonę turiu.

Vaidas JOČYS, Klaipėdos dramos teatro aktorius

Šiemet man buvo šiokių tokių sveikatos trikdžių. Tai raumuo trūko, tai dabar ir kulną susivariau per patį darbymetį, kai aktoriai dalyvauja kalėdiniuose renginiuose. 

Darbų turiu labai daug, esu užimtas beveik visuose spektakliuose. Bet atsirado priedas prie meniu - tokios traumelės.

Džiaugiuosi, kad naujametinę naktį ne tik aš švenčiu savo gimtadienį, bet jį švenčia ir visas pasaulis (yra gimęs sausio 1 d. - aut. past.).

Bėgant metams mes senstame. Sau kaip žmogui palinkėčiau sveikatos, daugiau jėgų, mažiau fizinių ir psichologinių traumų.

 Mane Dievulis apdovanojo ir vaidmenimis, ir charizma, ir veržlumu, ir galimybe bendradarbiauti tiek su publika, tiek su kolegomis. 

Teatre turiu antrą šeimą, į kurią galiu sugrįžti bet kurią akimirką, nepaisydamas to, ar man liūdna, ar džiugu. Ji mane priims išskėstomis rankomis, paguos, palepins.