Dzūkai jau renka ankstyvąsias voveraites – pirmuosius grybus ruošia senoviniu būdu

(2)

Dzūkai šiemet neįprastai anksti, sulig kalendorinės vasaros pradžia, pradėjo rinkti ir ragauti pirmąsias voveraites. Patyrę grybautojai sako, kad birželinių grybų būna kasmet, bet jų dygimas pasibaigia užklupus vasaros karščiams.

 

Marcinkoniškė Janina Janušauskienė – ta pati, kuri vis pasakodavo „Delfi“ skaitytojams apie šilinių dzūkų orų spėjimo pagal gamtos ženklus paslaptis – sutikta pirmosiomis birželio dienomis, pasidžiaugė šiemet jau ragavusi pirmųjų voveraičių. Tiesa, pasakojo jų radusi ne pati, bet vyras iš girios parnešė.

Tuo mat metu pirmaisiais laimikiais dzūkai pradėjo girtis ir savo asmeninėse paskyrose, ir specializuotose grybautojų feisbuko grupėse. Vilma Vereniūtė iš Daugų miestelio Alytaus rajone. Porą litro talpos plastikinių kibirėlių voveraičių ji pririnko įprastinėse voveraičių augimo vietose – pušynėlyje su žalia samana ir spyglių paklote. Feisbuke grybautoja įrašą apie savo laimikį palydėjo džiaugsmo šūkiu „Dzūkais leido būti tik dievai“.

Paklausta apie savo laimikį Vilma sakė: „Čia tik pačios mano pirmosios voveraites ši sezoną“.

V. Vereniūtė pasakojo grybavusi su vyru apie valandą Varėnos rajono šiauriniame pakraštyje.

„Pastebėjau, kad voveraitės dygsta jaunesniame pušyne, žemesnėse vietose, kur laikosi daugiau drėgmės, nes miške jos trūksta. Kaip esame įpratę, grybus nuvalėme dar miške, o parsinešę namo iškart pasigaminome iš jų vakarienę. Pasikepėme tradiciniu būdu su svogūnų laiškais ir grietine – turbūt visi dzūkai taip pirmus grybus ruošia arba verda sriubą, o tik paskui, kai jau būna atsiragavę, pradeda kulinarinius eksperimentus“, - kalbėjo grybautoja.

Voveraičių jau randa smalsiausi grybautojai apie Varėną ir Druskininkus, o Lazdijų krašto gyventojai jiems gali tik pavydėti, nes gegužės pabaigoje Lazdijų kraštui teko mažiau lietaus.

Sekmadienį prie Kapčiamiesčio miestelio parduotuvės sutikta vilniečių šeima pasakojo apvažiavusi pažįstamas vietas, kur kasmet anksčiausiai randa grybų, bet neaptikusi nė vienos voveraitės.

„Feisbuke matėm, kad jau dygsta, tai nusprendėme patikrinti. Deja, nepasisekė – sausa miške. Grybais nė nekvepia. Mes šituos miškus pažįstame, žmona iš čia kilusi. Jeigu neradom tai reiškia nėra. Dabar keliausim į Vainežerį, vaikams parodyti Emilijos Pliaterytės paminklą ir papasakoti jos istoriją, o pakeliui į Vilnių dar bandysim pagrybauti kažkur tarp Varėnos ir Valkininkų“, – sakė vilnietis Robertas.

Jo teigimu, kam dabar nepavyks paragauti pirmųjų grybų, tas jų turės ilgiau palaukti, nes birželinė grybapjūtė ilgai netrunka, o vasaros karščiams išdžiovinus miškus ten nebus ko ieškoti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder