Iniciatyvus jaunasis verslininkas yra vienas iš penkių „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurso finalininkų.
E. Reliuga nuo 14 metų įsitraukė į savanoriškas veiklas. Dar gyvendamas Plungėje pradėjo savanoriauti jaunimo organizacijose, mokyklos renginiuose. Vaikinas sako, kad tada įgavo labai daug patirties viešojo kalbėjimo, minčių dėstymo, dokumentų valdymo srityse, išmoko ieškoti kompromisų. Būdamas šešiolikos su bendraminčiais įkūrė nevyriausybinę organizaciją, prie kurios prisijungti kvietė jaunimą.
E. Reliuga sako, kad iš pradžių jį motyvavo žinios ir nauja patirtis, kurios mokykla nesuteikia. Tačiau vėliau labai svarbus tapo grįžtamasis ryšys iš žmonių, teigiami atsiliepimai, paskatinimas veikti - tai vedė į priekį.
„Augant mane supo labai protingi žmonės. Kai lankiau meno mokyklą, mokytojai skiepijo, kad reikia prisidėti. Po to Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, kuris irgi yra gyvenimo visuomenininkas, rodė tą gerąjį pavyzdį, kad reikia padėti ir per savanorystę galima daug ko pasiekti ir išmokti. Tie pavyzdžiai įskiepijo man norą būti savanoriu ir to nė kiek nesigailiu. Manau, kad ir aš ne vieną žmogų įtraukiau į savanorystę, pavyko parodyti, kokia yra savanorystės nauda. Taip, už tai niekas pinigų nemoka, bet gauni didelį patirčių bagažą ateičiai“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo E. Reliuga.
Baigęs mokyklą Plungėje, vaikinas atvyko studijuoti į Klaipėdą. Pasak jo, aukštasis mokslas Klaipėdoje tikrai nėra prastesnis už studijas Kaune ar Vilniuje: „Viskas priklauso nuo noro. Gali studijuoti nors ir Oksforde, bet jei neturėsi noro pasiimti žinias ir patirtis, nieko nebus.“
„Man čia patinka, nes yra ramybės, ko Kaune ar Vilniuje retai rasi, bet yra ir renginių. Iš esmės miestas subalansuotas jaunam žmogui, bet suprantu, kad kiekvieno poreikiai skirtingi. Mano poreikius Klaipėda visiškai atitinka ir jos iškeisti neplanuoju“, - patikino E. Reliuga.
Klaipėdoje jis vysto ir savo verslą - atributikos gamybos paslaugas.
Dalyvaudamas įvairių organizacijų veikloje rūpinosi atributikos joms paieška ir pastebėjo, kad didžioji dalis rinkos yra nelanksti.
„Pastebėjau, kad didžioji dalis gamintojų neatsižvelgia į ekologiją, spaudžia kuo pigiau, nori padaryti kuo paprasčiau ir kuo daugiau uždirbti. Mano tikslas nėra kuo daugiau uždirbti, bet pagaminti ekologišką, kokybišką daiktą. Ekologinis aspektas pasireiškia per drabužius. Kinijoje gaminami rūbai yra gaminami iš prasčiausios medvilnės, kuri yra neaiškios kilmės, dažoma dažais, kurie kenkia gamtai. Aš naudoju drabužius iš organinės medvilnės, kuri užauginta ekologiškai“, - pasakojo jaunasis verslininkas.
Jis viliasi, kad per penkerius metus ženkliai sumažės masinės gamybos neekologiškų drabužių. Prie to tikisi prisidėti ir pats - jei komisija nuspręstų stipendiją skirti E. Reliugai, vaikinas pinigus investuotų į siuvinėjimo įrangą, kad gamyboje visai nebereikėtų naudoti dažų.
„Visi finalininkai esame labai skirtingi, savo sričių profesionalai. Man tai yra įvertinimas, kad mano verslas, kuriam yra vos metai, yra pastebėtas. Jei man paskirtų stipendiją, investuočiau į savo verslą, nes stengiuosi jį auginti. Matau, kad su dabartiniais resursais galiu greitai pasiekti lubas. Tačiau bet kuriuo atveju noriu padėkoti visiems. Man tikrai smagu ir jaučiuosi įvertintas, matydamas, kaip aktyviai mane palaiko. Tai jaunam žmogui yra paskatinimas nesustoti“, - geros nuotaikos neslėpė „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ finalininkas.
FOTO APRASAS POŽIŪRIS. „Vienas žmogus gali pasiekti minimalių dalykų, bet grupė, bendruomenė yra kur kas stipresnė ir gali padaryti daugiau“, - sako daug metų savanorystei paskyręs Eimantas Reliuga, būtent savanoriaudamas atradęs nišą ir savo verslui.
FOTO AUTORIUS Asmeninio archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą