Mes kenčiame dėl to, kad tikime savo mintimis. Įsivaizduokite parako sandėlį. Iš pradžių viskas gerai. O paskui atlekia kibirkštis ir įvyksta sprogimas.
Mes negalime valdyti minčių. Jos kaip paukščiai – kur nori, ten skraido. Tačiau mes galime ištyrinėti mintis, kurios teikia skausmą. Galime padirbėti su tuo momentu, kai įvyko emocijų sprogimas.
Pavyzdžiui, prisiminkite situaciją, kai manėte, jog jums trūksta pinigų. Konkrečią vietą ir laiką. Tarkime, pamačiau gražią vandenyno nuotrauką ir pagalvojau, kad norėčiau ten nuvažiuoti. Ir iškart mintis apie tai, kad neturiu tam pinigų. Tai buvo diena. Aš buvau darbe. Sėdžiu prie stalo ir žvelgiu į kompiuterį. Reikia sustabdyti tą momentą, kai sėdžiu krėsle.
Pirmas klausimas: ar tiesa, kad man tuo momentu trūko pinigų? Atsakymas – taip arba ne. Atsakymas nuoširdus ir atviras. Kas man atrodė teisinga tuo momentu.
Antras klausimas: ar galiu tuo momentu absoliučiai tiksliai žinoti, kad man trūksta pinigų? Taip ar ne?
Trečias klausimas: kaip aš reaguoju ir kas vyksta, kai tikiu šia mintimi? Būtina pajausti tas negatyvias emocijas ir jas išgyventi. Išsiaiškinti, iš kur jos atsirado. Kai tikiu mintimi, man darosi liūdna. Jaučiu sunkumą, tarsi susigūžiu. Ateina mintis: „Aš niekada neuždirbsiu pinigų. Aš nevykėlis”. Prisimenu mamos žodžius: „Pinigai pelnomi sunkiu darbu.
Jeigu nedirbsi – mirsi iš bado. Visi turtingi žmonės – vagys ir aferistai. Mūsų giminei lemta būti neturtingai. Likimo nepakeisi”. Jaučiu neviltį. Matau savo ateitį. Mane išvijo iš darbo, atėmė už skolas butą ir aš alkanas mirštu patvoryje.
Ketvirtas klausimas: kuo aš buvau iki to laiko, kol neatėjo ši mintis? Kuo būčiau, jeigu ne šita istorija? Jeigu ne tie baisūs vaizdai iš praeities ir ateities? Aš būčiau laimingas, ramus ir atsipalaidavęs. Aš sėdžiu krėsle. Šilta ir komfortiška. Svajoju. Išsikeliu tikslą – rasti būdą pailsėti ant vandenyno kranto. Man gera. Ir aš ką nors būtinai sugalvosiu, kad įgyvendinčiau svajonę.
O toliau – minčių keitimas
Pradinė mintis: man trūksta pinigų. Tai – stresinė mintis. Jeigu ją apversime aukštyn kojomis, gausis: man pakanka pinigų.
Reikia surasti tris pavyzdžius, kodėl tai gali būti tiesa. Būtent šiuo momentu, kai sėdžiu krėsle ir žiūriu į vandenyno nuotrauką, pinigų man pakanka. Tai tiesa, kadangi aš gyvas ir sotus, apsirengęs, sėdžiu krėsle, o ne ant grindų. Turiu darbą. Turiu gabumų ir išsilavinimą. Man pinigų pakanka, kadangi su manimi viskas gerai.
Kai pradedame nagrinėti ir tyrinėti mintis, galime pastebėti, kad pasaulis, kuriame gyvename – nuostabus. Jis kupinas meilės ir džiaugsmo.
Mes gyvename turtingoje, beribėje ir nuostabioje visatoje. Svarbiausia, kad šitaip padirbėjus, apima lengvumas ir džiaugsmas. Aiškiai suprantame: gyvenimas geras ir dosnus. Visada. Ir į širdį ateina dėkingumas. O kai žmogus laimingas čia ir dabar, į jo gyvenimą labai lengvai įžengia viskas, ko trokšta širdis.
Ši technika pašalina pagrindinę kliūtį pakeliui į laimę ir norų išsipildymą. Ji ištirpdo skausmą ir negatyvius įsitikinimus. Tokia technika – nuostabi kelionė į save, į tai, kas aš esu.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą