Ekspertai paaiškina, kodėl vasarį poros pykstasi dažniau
Kai Valentino diena tampa lūkesčių egzaminu
„Vasaris porose labai dažnai veikia kaip padidinimo stiklas. Jeigu santykiuose jau yra neaptartų temų apie pinigus, dovanas ar atsakomybę, Valentino diena jas tiesiog iškelia į paviršių.
Konfliktas kyla ne dėl konkrečios sumos ar dovanos, o dėl jausmo – ar buvau suprastas, ar buvau įvertintas, ar mano lūkesčiai buvo pastebėti", – sako psichologė Genovaitė Petronienė.
Pasak jos, socialiniai tinklai šią įtampą dar labiau sustiprina: „Žmonės šiandien gyvena nuolatiniame palyginime. Matome ne realias poras, o kruopščiai sukonstruotus vaizdus – staigmenas, keliones, brangias dovanas.
Tai sukuria vidinį spaudimą atitikti tam tikrą normą, net jei ji visiškai neatitinka nei poros vertybių, nei finansinių galimybių. Atsiranda jausmas, kad „taip reikia", nors viduje gali nebūti nei noro, nei resursų."
Psichologė pabrėžia, kad dalis konfliktų kyla iš vadinamojo „atspėk, ką aš galvoju" žaidimo: „Viena pusė tikisi, kad partneris pats supras, ko ji nori, kita – nėra tokia pastabi ar tiesiog mąsto kitaip.
Kai dovana neatitinka lūkesčių, pyktis nukreipiamas ne į situaciją, o į pinigus, nors reali problema yra komunikacijos stoka."
Skirtingi finansiniai stiliai – nematomas konfliktų šaltinis
„Pinigai porose labai dažnai tampa simboliu, o ne realia problema. Vienam išleisti daugiau reiškia parodyti meilę, kitam – prarasti saugumo jausmą.
Kai šie požiūriai nesuderinti, kiekviena proga išleisti, ypač tokia emociškai įkrauta kaip Valentino diena, tampa konfliktine", – komentuoja „Viena sąskaita" generalinė direktorė Aušra Čiuplienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad daug porų neturi aiškaus susitarimo, kiek ir kaip leidžia pinigus: „Dalis žmonių gyvena manydami, kad apie pinigus kalbėti nereikia, kol nėra rimtų problemų.
Tačiau būtent šventės ir išaugę lūkesčiai parodo, kad pinigai poroje nėra sutvarkyti. Kai nėra aiškaus bendro vaizdo, atsiranda interpretacijos – kas buvo per brangu, kas per pigu, kas parodė dėmesį, o kas ne."
Pasak A. Čiuplienės, konfliktai dažnai kyla ne dėl pačios dovanos, o dėl nežinomybės: „Finansinis nerimas atsiranda tada, kai žmonės nežino, kiek išleidžia, ar jų požiūris sutampa su partnerio, ir ar po šventės neliks nemalonių pasekmių. Kai šie dalykai neaptarti, net ir gera intencija gali sukelti nusivylimą".
Kontrolė ir aiškumas – ne romantikos priešas
Grįždama prie praktinių sprendimų, A. Čiuplienė pabrėžia, kad aiškumas poroje dažniausiai mažina, o ne didina įtampą: „Kontrolė nereiškia ribojimo ar romantikos atsisakymo. Ji reiškia susitarimą. Kai pora mato bendrą finansinį vaizdą, žino savo galimybes ir ribas, sprendimai priimami ramiau. Tuomet nebereikia spėlioti ar bijoti, kad išlaidos taps konflikto priežastimi".
Ji pažymi, kad šiandien technologijos leidžia tai padaryti paprastai: „Bendras biudžeto vaizdas leidžia poroms kalbėtis ne emocijomis, o faktais.
Tai ypač svarbu tokiais laikotarpiais kaip vasaris, kai emocinis fonas ir išoriniai lūkesčiai yra stipresni nei įprastai. Šiandien nereikia kurti bendros sąskaitos tam, kad turėtumėte bendrą biudžetą: yra technologiniai įrankiai, programėlės, kur galima sujungti dviejų asmenų sąskaitas ir taip kartu sekti išlaidas, planuoti taupymą, pavyzdžiui, atostogoms.
Žinojimas yra raktas į ramybę dėl pinigų, o aiškūs susitarimai, kiek galime išleisti, pavyzdžiui, Valentino dienos dovanoms – ne romantikos žudikai, o pagrindas ilgalaikiams kokybiškiems santykiams".
Psichologė G. Petronienė reziumuoja, kad Valentino diena nebūtinai turi tapti santykių egzaminu: „Kai pora leidžia sau nevaidinti to, „kaip reikia", o susitarti taip, kaip tinka jiems, šventė praranda spaudimą. Tada pinigai nustoja būti konfliktų detonatoriumi ir tampa tiesiog vienu iš gyvenimo aspektų".
Rašyti komentarą