Joje pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti saugią mokymosi aplinką bei puoselėti priekabiavimo netoleravimo kultūrą. Rekomendacijų autorės Vilmos Gabrieliūtės teigimu, seksualinio priekabiavimo problemą ugdymo įstaigose traktuodami rimtai, sumažintume seksualinio ir kitokio smurto paplitimą vėlesniame moksleivių gyvenime.
Kodėl nutarėte parengti mokykloms skirtą seksualinio priekabiavimo prevencijos atmintinę?
Šią pagalbinę priemonę sukūrėme dėl kelių priežasčių. Tai, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje garsiai prakalbta apie konkrečius seksualinio priekabiavimo mokyklose atvejus, reiškia, jog tokių istorijų yra ir daugiau.
Be to, kelerius metus su komanda važinėdamos į švietimo įstaigas ir kalbėdamos apie smurtą dėl lyties ir smurtą prieš moteris pastebėjome, kad mokyklų bendruomenės neatpažįsta seksualinio priekabiavimo, jį net normalizuoja.
Seksualinis priekabiavimas yra glaudžiai susijęs su smurtu prieš moteris, todėl šiuo metu pasaulyje minimos 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu yra puiki proga pakalbėti apie saugios aplinkos mokyklose svarbą.
Pirmas žingsnis siekiant vykdyti efektyvią seksualinio priekabiavimo prevenciją – gebėjimas šį reiškinį atpažinti. Kaip mokykloms didinti šio reiškinio atpažįstamumą?
Kviesčiau pradėti atvirai kalbėtis apie tai, kokią vietą visuomenėje užima moterys ir vyrai. Pirminis lūžis įvyksta tuomet, kai suprantama, kokią įtaką seksualinio priekabiavimo ir smurto dėl lyties paplitimui daro lyčių stereotipai.
Ši tema dažnai abstrakti ir neapčiuopiama, nes lyčių vaidmenys priimami kaip natūralūs ir nekvestionuojami.
Pedagogai ir mokiniai (-ės) gali net nepastebėti, kaip filmuose, reklamose ar kompiuteriniuose žaidimuose matomas moterų objektyvizavimas ir seksualizavimas persikelia į kasdienį gyvenimą.
Tokių nuostatų normalizavimas gali lemti, kad berniukai ir vaikinai mergaites bei merginas matys kaip objektą, kurį galima liesti negavus sutikimo, nužiūrinėti, vertinti, nepagarbiai komentuoti jų išvaizdą ar elgesį.
Didelę įtaką daro ir mokykloje palaikoma tam tikra vyriškumo norma. Pavyzdžiui, kalbėdami apie romantinius santykius berniukus raginame būti atkakliais ir „kovoti“ dėl patinkančios merginos.
Nieko blogo nenorėdami, vietoje to, kad mokytume apie sutikimo svarbą, mokome negerbti merginų išreikšto „ne“. Žinoma, vaikinai, kurie neatitinka kitų įsivaizdavimo, kaip turėtų atrodyti, taip pat susilaukia žeminančių komentarų.
Kaip mokyklos aplinkoje gali atrodyti seksualinis priekabiavimas?
Seksualinis priekabiavimas dažniausiai suprantamas kaip fizinis veiksmas, tačiau jis gali vykti ir be jokių prisilietimų. Tai gali būti švilpimas, žmogaus nužiūrinėjimas, išvaizdos komentavimas, seksualinio pobūdžio komentarai, nepagarbūs marškinėlių užrašai, spaudimas turėti lytinių santykių ir pan.
Kitų šalių paauglių elgsenos pasimatymų metu tyrimai rodo, kad kas ketvirtas (-a) susiduria su kokia nors seksualinio priekabiavimo forma, dažnai – skaitmeninėje erdvėje. Pavyzdžiais gali būti nepageidaujamos seksualinio turinio žinutės, vaizdai, lytinių organų nuotraukos ir panašiai.
Kaip mokiniams (-ėms) ir mokytojams (-oms) atskirti seksualinį priekabiavimą nuo flirto?
Pagrindinis skirtumas yra tas, kad flirtas vyksta abiem žmonėms sutikus. Dėmesio vienas kitam rodymas, bendravimas yra abipusis malonumas. Seksualinis priekabiavimas atsiranda tuomet, kai vienas žmogus nėra išreiškęs sutikimo arba aiškiai yra nubrėžęs ribą, parodęs, kad gaunamo dėmesio nenori.
Būtent dėl to labai svarbu, kad mes visus vaikus, ypač berniukus, mokytume išgirsti pasakytą „ne“. Jei mergina sako, jog ji nenori eiti į pasimatymą ar gauti dovanų, negalima įkalbinėti arba taikyti kitokį spaudimą.
Jei moteris parodė, kad nepageidauja gauti dėmesio, tai reiškia, jog reikia ne atkakliai vėl bandyti, o tiesiog atsižvelgti į jos nesutikimą ir nebetrukdyti.
Ko reikėtų mokyti mokinius (-es) siekiant, kad seksualinio priekabiavimo apraiškų nepasitaikytų?
Atsižvelgti (arba neatsižvelgti) į kito asmens ribas mes vaikus pradedame mokyti labai anksti, todėl seksualinio smurto ir seksualinio priekabiavimo prevencija turėtų prasidėti kuo anksčiau. Jau pradinukai turi žinoti „apatinių rūbelių taisyklę“.
Šis principas yra labai parastas: vaikas negali būti liečiamas ar liesti kitų žmonių kūno vietose, kurias dengia apatiniai rūbai. Moksleivius ir moksleives turime mokyti, kad jų kūnas ir asmeninė erdvė priklauso tik jiems, jų negalima liesti neįsitikinus, jog kitas žmogus jaučiasi patogiai ir tam pritaria.
Vykdomi lytiškumo ugdymo užsiėmimai mokyklose prisideda prie seksualinio smurto prevencijos. Jų metu vaikai ir paaugliai ne tik mokosi brėžti ribas, bet ir atsižvelgti į kitų poreikius. Jie supranta, kad atsakomybė už netinkamą elgesį visada krenta ant priekabiautojo (-s) pečių nepriklausomai nuo to, ką nukentėjęs asmuo dėvėjo, kur dalyvavo ir pan.
Pašnekovės nuotrauka ir visas interviu pridedami.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą