Eligijaus Masiulio knygos „Baltas apykakles prasegus“ ištraukos: politikų pinigai Šveicarijoje (tęsinys)
(4)Kokie politikai Šveicarijoje laikė pinigus?
2015 m. finansų pasaulį sudrebino „Swiss Leaks“ skandalas. Iš HSBC Šveicarijos banko „HSBC Geneva“ buvo nutekinti daugiau kaip šimto tūkstančių banko klientų duomenys apie jų sąskaitas šiame banke.
Tai yra laikoma vienu didžiausių duomenų nutekėjimu visoje istorijoje.
Šis įvykis didelių politinių skandalų ratilais nusirito daugelyje pasaulio valstybių. Vėliau sekė kiti didelio masto duomenų nutekėjimai.
Pavyzdžiui, po „Panama Papers“ nutekėjimo 2016 m. atsistatydino Islandijos premjeras Sigmundur David Gunnlaugsson, nes paaiškėjo, kad jo žmona valdo ofšorinę bendrovę „Wintris Inc.“, turėjusią didelių įsipareigojimų Islandijos bankams.
Tai buvo visiškai naujas puslapis pasaulio istorijoje. Daug metų buvusi slapta ir patikima bankinė sistema vienu akimirksniu tapo nebesaugi.
O milijonai žmonių pasaulyje gavo netikėtą galimybę per rakto skylutę pažiūrėti į bjauriąją, išvirkščiąją politikos pusę.
... Nuo devynių ryto pravedu frakcijos posėdį. Greitai perbėgam šios dienos Seimo plenarinio posėdžio klausimus. Jokių sudėtingų, kontroversiškų klausimų šiandien nėra. Labiau techniniai.
Visi susikoncentravę į kitų metų biudžeto svarstymą komitetuose. Retai tokių ramių dienų parlamente būna, kai jis posėdžiauja.
Nuo dešimtos prasidės Seimo rytinis posėdis, tai šiandien greitai pabaigsim.
Svarbu sudalyvauti įstatymų priėmimo balsavimuose, jie iš pat ryto dažniausiai ir būna, kai daug parlamentarų susirenka į salę.
Vėliau pasklinda kaip Grigo bitės. Kas iki bufeto. Kas dirba kabinetuose ir seka posėdžių transliacijas.
Kas su savo suorganizuotomis ekskursijomis susitikinėja. Kas su žurnalistais koridorių pašonėse šnekučiuojasi. Kiti dar į įvairius renginius Vilniuje pakviesti. Na, koks desėtkas visada komandiruotėse.
Eisiu ir aš apie vienuoliktą į kabinetą. Esu sutaręs susitikti su Artūru.
Labai ilgai žmogus prašėsi, o aš vis jam nerasdavau laiko dėl savo užimtumo. Bet dabar jau sutarę. Jis iš toliau į Vilnių atvažiuoja, mano padėjėja Vaiva rūpestingai užsakiusi jam leidimą patekti į Seimą.
– Aš Jums sakau, sąrašą ruošiasi atsiųsti į Lietuvą. Kalbėjau su labai rimtais žmonėmis, jų neatskleisiu.
Sakė, kad ten tiek garsių politikų, valdininkų, teisėjų, teisėsaugos atstovų, verslininkų pavardžių, kad čia sudrebins valstybės pamatus.
Kai jis taps viešas, čia akmens ant akmens neliks, – greitakalbe užtikrintai beria man stulbinančią informaciją Artūras.
– Sakai, sąrašas garsių pavardžių. O kiek maždaug ten jų yra? – apstulbęs nuo to, ką išgirdau, ir vis dar abejodamas, klausiu Artūro.
Ką aš apie Artūrą žinau? Epizodiškai bendraujame gal kokius penkerius metus. Jis lyg dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
Paskui dalyvavęs politikoje. Dabar dirba samdomą darbą. Turi pažįstamų policijoje, valstybės saugume.
Šiaip atrodo pakankamai rimtas. Lyg ir nėra didelis sąmokslo teorijų skleidėjas.
„Bet iš kur jis galėjo sužinoti? Kaip jis sužinojo? Kodėl jam pasakė tokią slaptą informaciją? Koks tikslas?
Kodėl jis nusprendė būtent man apie tai pasakyti? Koks viso to tikslas?“ Smegenys užduoda vieną po kito klausimus. Bandau suprasti situaciją ir įvertinti, kiek tai rimta.
– Iki šimto žmonių gali būti. Žinai, ten kokie verslininkai gal ne tiek įdomūs. Bet kai išlįs politikų, buvusių premjerų, ministrų, o gal ir prezidentinės pavardės. Arba valstybės tarnautojai. O čia tai bus bomba. Didelė bomba, – toliau įsiaudrinęs dėsto man Seimo kabinete Artūras.
– Nu jo. Čia iš esmės viską keičianti informacija. O kodėl Tu man atvažiavai pasakyti? – klausiu, nes neabejotinai Artūras bendrauja ir su kitų partijų politikais.
– Na, žinok, Eligijau, jūs man patinkate kaip partija. Esate kylanti jėga.
Noriu, kad laimėtumėte rinkimus. Laikas išvaduoti Lietuvą nuo tų konservatorių ir socdemų. Kiek jie gali valdyti šalį.
Atėjo jūsų laikas. Laikas naujiems žmonėms imti valdžią. Tai nusprendžiau, kad ši informacija jums labai padės.
– O gal girdėjai, kokios pavardės tame sąraše?
– Pavardžių nesakė, bet žinau, kad yra socdemų, konservatorių. Yra ministrų buvusių, – dar labiau intriguoja Artūras.
– Tai sakai, kad Šveicarijos valstybinės institucijos nusprendė išsiųsti šią info Lietuvos institucijoms.
Gal žinai, kas čia Lietuvoje pirmas turi gauti šį sąrašą? VMI, FNTT ar STT? Ar Finansų ministerijai adresuos? – imu garsiai spėlioti aš.
– Na, čia Tu turi pats išsiaiškinti, bet per artimiausią mėnesį jis turi jau pasiekti Lietuvą. Tau jį reikia gauti. Ir tada visi koziriai Tavo rankose... […]
(Bus daugiau)
Rašyti komentarą