Per pirmus šešis šių metų mėnesius Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje kilo 573 gaisrai. Tai keliomis dešimtimis gaisrų mažiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį (537).
Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, be paties uostamiesčio, apima dar dešimt šalies vakaruose esančių savivaldybių - Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonų, Neringos ir Palangos miestų bei Pagėgių.
Per pusmetį jose kilusiuose gaisruose žuvo keturi žmonės, trimis mažiau nei pernai. Ugniagesiai šiemet išgelbėjo keturių asmenų gyvybes, pernai - dviejų.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės Aurelijos Maslauskienės teigimu, gaisrų statistika išlieka tendencingai vienoda. Daugiausiai jų kilo gyvenamajame sektoriuje (apie 30 procentų), kur dažniausiai ir žūsta žmonės.
Apie 25 proc. visų gaisrų sudaro incidentai atvirose teritorijose. Šiemet tokių gaisrų skaičius, palyginti su pernai metais, yra net bemaž tris kartus didesnis.
Gaisrų priežastys išlieka tos pačios: neatsargus elgesys su ugnimi (žvakėmis, nuorūkomis, be priežiūros paliktas gaminamas maistas), neatsargus rūkymas (dažnu atveju - vietoje, kur miegama), netvarkingos, neprižiūrimos krosnys ar kiti šildymo įrenginiai, elektros instaliacijos ar prietaisų gedimai bei nepriežiūra.
„Labiausiai neraminantis faktorius - gaisrų gyvenamajame sektoriuje ir jame žūstančiųjų skaičius. Kaip rodo statistika, žuvusieji gaisruose dažniausiai yra vieniši, socialinių įgūdžių stokojantys, neretai turintys žalingų įpročių, nesirūpinantys būsto ir savo saugumu asmenys.
Būstuose, kuriuose kilo tragiški gaisrai, nebuvo įrengti dūmų detektoriai, galėję išgelbėti gyvybes“, - konstatavo A. Maslauskienė.
Mirtis uostamiestį aplenkė
Daugiausiai gaisrų šiemet Vakarų Lietuvoje kilo Klaipėdos mieste, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose.
Uostamiestyje per pusmetį įsiplieskė 128 gaisrai.
Tai net 20 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
„Galime pasidžiaugti, jog Klaipėdos mieste, kaip nė viename Lietuvos didmiestyje, šiemet neturime fiksuotų aukų gaisruose.
Pernai per pirmą pusmetį žuvo trys asmenys. Manome, jog vykdoma gaisrų prevencija duoda teigiamų rezultatų, tačiau į šį rodiklį žiūrime su atsargiu optimizmu. Gaisrų prevencija ir žmonių gyvybių išsaugojimas išlieka vienu svarbiausių mūsų veiklos prioritetų“, - patikino A. Maslauskienė.
Ne tik gesino
Be gaisrų gesinimo, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai per pirmąjį metų pusmetį atliko 1426 įvairius gelbėjimo darbus. Jų metu išsaugotos 16 gyventojų gyvybės.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (išgelbėtas 31 asmuo), gelbėjimo darbų statistika panaši kaip ir šiemet - 1420 darbų.
Tiek šiemet, tiek pernai dažniausiai pagalba gyventojams teikta buityje, kitoms specialiosioms tarnyboms, transporto avarijų metu.
Šiemet trečdaliu mažiau nei pernai gelbėjimo darbų ugniagesiams teko atlikti vandenyje. Pernai ir šiais metais per pusmetį nuskendo devyni žmonės. Pernai ugniagesiai išgelbėjo keturis skęstančiuosius, šiemet - du.
"Pernai sukrėtęs įvykis, kai herojiškai gelbėdamas jūroje skęstančią mergaitę nuskendo įgudęs plaukikas, rodo, jog net labiausiai patyrusiems plaukikams vandens stichija tampa pražūtinga. Ką jau kalbėti apie vaikus.
Šiemet ugniagesiams teko atlikti nuskendusios 11-metės mergaitės kūno paiešką viename Klaipėdos rajone esančiame vandens telkinyje. Matydama tokią situaciją, tarnyba deda visas įmanomas pastangas gyventojų švietimo srityje, rengia įvairias prevencines akcijas, pratybas", - patiko A. Maslauskienė.
Neteko kolegos
Šie metai visai šalies ugniagesių bendruomenei, ypač Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos kolektyvui, prasidėjo itin skaudžiu tragišku įvykiu.
Vasario 10 d. atlikdamas tarnybinę pareigą - gesindamas gaisrą Klaipėdos rajone esančioje medžio apdirbimo įmonėje - žuvo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas 53 metų Rolandas Venslauskis.
Skaudi netektis prislėgė jo šeimą ir artimuosius. Šis įvykis sukrėtė ne tik visus šalies ugniagesius, bet ir visą visuomenę.
Mažiau aukų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 4954 gaisrai. Tai 21,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Tačiau juose žuvo gerokai mažiau žmonių - 39. Pernai - 47 žmonės.
Tai mažiausias per pirmąjį metų pusmetį gaisruose žuvusiųjų skaičius nuo 2004 metų.
"Tai, kad pastaraisiais metais fiksuojamas mažėjantis žuvusiųjų gaisruose skaičius, džiugina. Vis dėlto į šią tendenciją žvelgiame su atsargiu optimizmu - kiekviena žmonių gyvybė, prarasta nelaimės metu, yra per didelė kaina.
Kiekvienas žuvusysis ar nukentėjusysis - tai tragedija ne tik jų artimiesiems, bet ir visai mūsų visuomenei. Gaisrų prevencija ir žmonių gyvybių išsaugojimas išlieka vienu svarbiausių mūsų veiklos prioritetų", - apžvelgdamas šių metų pirmojo pusmečio rezultatus sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Kaime - nesaugu
Kaimiškose šalies vietovėse gaisruose žuvo 2,5 karto daugiau žmonių nei miestuose.
Miestuose gyvybių neteko 11 žmonių (28 proc.), miesteliuose bei kaimo vietovėse - 28 (72 proc.).
"Stebėdami gaisrų statistiką, matome pasikartojančią tendenciją - daugiausia gaisrų kyla socialinės rizikos grupėms priklausančių asmenų gyvenamuosiuose būstuose.
Dažnai šie asmenys nereaguoja į viešai skelbiamus perspėjimus ir priminimus dėl autonominių dūmų detektorių įrengimo, rūkymo lovoje keliamo pavojaus, saugaus elgesio buityje ir namų priešgaisrinės saugos.
Tačiau skaudžiausia, kad gaisruose žūsta ne tik socialinės rizikos asmenys. Užfiksuota nemažai atvejų, kai aukomis tampa tvarkingai gyvenantys vyresnio amžiaus, vieniši ar negalią turintys žmonės.
Todėl kreipiuosi į visus šalies gyventojus - nelikime abejingi šalia gyvenantiems pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams.
Skirkime jiems dėmesio, pasidomėkime jų gyvenimo sąlygomis. Net ir nedidelis, bet prasmingas gestas - pavyzdžiui, dūmų detektoriaus padovanojimas - gali išgelbėti gyvybę", - neabejoja R. Požėla.
Naujas pavojus
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus, susirūpinimą kelia ir vis dažniau kylantys gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse.
Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šiemet kilo 57 gaisrai, 16 iš jų įsiplieskė įmonėse, kurios atlieka atliekų tvarkymo, perdirbimo ar utilizavimo veiklas.
„Nors galima pasidžiaugti, kad šie gaisrai dažniausiai buvo operatyviai lokalizuoti ir likviduoti, situacija reikalauja sisteminių sprendimų.
Būtina peržiūrėti pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo tvarkas, sustiprinti tokių įmonių kontrolę bei užtikrinti efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą. Laukiame atliekamų ikiteisminių tyrimų rezultatų, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šioje srityje turime žengti ryžtingus žingsnius pirmyn“, - sakė R. Požėla.
Darbo netrūksta
Be gaisrų gesinimo, šalies ugniagesiai gelbėtojai šiemet atliko ir 6875 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gelbėjimo darbų 4,1 proc. mažiau.
Dažniausiai ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, talkino kitoms specialiosioms tarnyboms.
828 kartus padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 69 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 17 žuvusiųjų.
232 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 57 skenduolius, iš jų keturis nepilnamečius, bei išgelbėjo 24 gyventojus, iš jų vieną nepilnametį.
Vyrai sudaro 70 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą