Žmonių plaukai tampa ginklu prieš vandenynų taršą: Brazilijoje išbandoma netikėta technologija

Ši technologija, jau taikoma kitose šalyse, pavyzdžiui, Čilėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, įkvėpė nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Fiotrar“ įkūrėją Marianą Robrahn sukurti bei išvystyti atitinkamą iniciatyvą Brazilijoje.

Pirmieji bandymai buvo atlikti Bom Žezuso įlankoje, Guanabaros įlankos pakrantėje Rio de Žaneiro valstijoje, kur jau buvo įrengtas plūduriuojantis šiukšlių sulaikymo barjeras.

„Šie filtrai tvirtinami prie oranžinio plūduriuojančio barjero, kuris sulaiko šiukšles, ir mes jį naudojame kaip atramą „Fiotrar“ barjerui“, – aiškina aplinkosaugos inžinierė Ana Beatriz Gonçalves, atsakinga už ikisavaitinę naujųjų barjerų priežiūrą.

Kaip veikia plaukų „antklodės“?

Dabar Guanabaros įlankoje vietoj mažų žvejų laivelių su tinklais vis dažniau galima pamatyti į vandenį metamus plaukais užpildytus cilindrus, dar vadinamus „antklodėmis“. Jie sudaro barjerą, kuris absorbuoja bei sulaiko naftą, biodegalus ir kitas teršiančias medžiagas.

Chemikė Caroline Carvalho paaiškina, kad tokie barjerai jūroje gali išbūti iki keturių mėnesių ir efektyviai surinkti taršą, atsirandančią iš laivų, nelegalių išpylimų bei kitų šaltinių.

Šis projektas gimė šalyje, kurioje veikia itin daug grožio salonų, todėl jo potencialas – milžiniškas, o pagrindinė žaliava yra beveik neišsenkanti.

Apie tuzinas kirpyklų atiduoda nukirptus plaukus, kurie netinka perukų gamybai, kad iš jų būtų gaminamos šios ekologiškos „antklodės“. Beje, naftai filtruoti bei sugerti taip pat gali būti naudojamas ir gyvūnų kailis.

Organizacijos įkūrėjai M. Robrahn plaukų naudojimas geriems tikslams nėra naujiena: dar 2013 metais ji inicijavo solidarumo projektą „Cabelegria“, skirtą perukų gamybai iš paaukotų plaukų onkologiniams pacientams.

Daug žadanti pagalba žvejų bendruomenei

Dėl didelio laivybos intensyvumo, kuomet laivai nuolat atplaukia ir išplaukia, Guanabaros įlanka jau kelis dešimtmečius kenčia nuo įvairių rūšių taršos, todėl ji ir buvo pasirinkta kaip viena iš bandymų vietų.

Vietos žvejys Sérgio Carvalho papasakojo apie rimtą taršos problemą, su kuria kasdien susiduria vietos gyventojai:

„Kai išplaukiame žvejoti su tinklais, dažnai susiduriame su naftos dėmėmis, kurios kenkia mūsų darbui. Nafta lieka paviršiuje, tačiau daro poveikį iki pusantro metro gyliui. Žuvys tiesiog išnyksta.“

Tiek žvejų bendruomenė, tiek visos projekte dalyvaujančios aplinkosaugos grupės tikisi, kad šie plaukų barjerai padės atkurti ekosistemas ir prisidės prie taršos mažinimo įlankoje.

Šaltinis: Euronews.com