Galbūt nesame vieni: mokslininkai paaiškino, kaip ir kodėl jie tyrinėja Mėnulio urvus

„Lavos tuneliai susidaro, kai tekanti lava sustingsta ant paviršiaus, o išlydyta uoliena toliau juda po žeme. Sustojus srautui, lieka ilgi tuščiaviduriai tuneliai. Tokios struktūros egzistuoja Žemėje ir buvo aptiktos Marse bei Mėnulyje“, – paaiškinta straipsnyje. 

Tyrėjų nuomone, tokie tuneliai gali apsaugoti astronautus nuo atšiaurių sąlygų, ypač ekstremalių temperatūrų, radiacijos ir meteorų smūgių. Be to, jie gali netgi tapti mikroorganizmų buveine.

Tuo pačiu metu tokių urvų tyrimas žmonėms yra pavojingas ir brangus, todėl robotų pagalba tai galima padaryti be jokių pavojų.

„Heterogeninė kooperatyvinių robotų komanda yra perspektyvus požiūris į nežemiškų lavos urvų prieigos ir tyrinėjimo problemą“, – pažymėjo mokslininkai žurnale „Science Robotics“. 

Žinoma, kad lauko bandymai truko 21 dieną ir vyko keturiais etapais. Pirmiausia du roveriai nuskenavo ir kartografavo teritoriją aplink urvo įėjimą. Po to jie vieno roverio pagalba į angą įleido kubą, aprūpintą jutikliais. Dėl to buvo sukurta detalioji įėjimo zonos 3D modelis.

„Sudėtingiausias etapas buvo abiejų robotų sinchronizuotas darbas. Mažesnis roveris prisitvirtino prie didesnio, kad nusileistų uolos siena. Patekęs į vidų, jis atsikabino ir nuvažiavo giliau į tunelį. 

Jam pavyko nuvažiuoti 235 metrus, sukuriant 3D maršruto žemėlapį. Šie eksperimentai parodė, kad robotai gali atlikti koordinuotas misijas sudėtingose požeminėse erdvėse. Jie taip pat įrodė, kad 3D kartografavimas yra įmanomas tamsiose, uždarose aplinkose“, – pridūrė straipsnyje.

Kliūtys, kurios gali kilti kosminių misijų metu

Bandymų Lanzarote metu paaiškėjo techninės problemos. Visų pirma, drėgmė urve sumažino radaro, kuris įsiskverbia į dirvą, tikslumą. Be to, kai kurie kartografavimo jutikliai susidūrė su kliūtimis, o duomenų apie realią dirvožemio būklę trūkumas apribojo tikrinimo galimybes.

„Autonominė navigacija taip pat lieka rimta kliūtis. Realioje misijoje į Marsą ar Mėnulį robotai turi dirbti be žmogaus vadovavimo ilgą laiką. Tai reikalauja tobulesnių algoritmų ir patikimo ryšio tarp vienetų“, – aiškina „Interesting Engineering“.

Nepaisant kliūčių, tyrimai rodo ateitį, kurioje robotų žvalgai ruoš vietas žmogaus bazėms už Žemės ribų.

„Tokios misijos galėtų nustatyti saugiausias ir tinkamiausias vietas ilgalaikiam buvimui. Ta pati technologija taip pat galėtų padėti ieškoti gyvybės. Jei apsaugotose požeminėse aplinkose egzistuoja mikrobiologinė gyvybė, šie robotai galėtų padėti ją rasti. Šie atradimai priartina mokslininkus prie atsakymo į vieną iš seniausių žmonijos klausimų: ar mes esame vieni Saulės sistemoje“, – daroma išvada leidinyje.