Plaukite į šoną
„Klaipėdos paplūdimiai" gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki pasakojo, jog surinkta 50-ies gelbėtojų komanda, nors norinčiųjų buvo net 120. Dalis dirbs senbuviai, dalis - 18-mečiai plaukikai.
Pasak Aleksandro, dauguma gelbėtojų atranką einančių žmonių įsivaizduoja, kad jų darbas bus tik vandenyje, tačiau taip toli gražu nėra. „Daug darbo yra krante. Kas koją susilaužę, kas blogai pasijuto; vaikus tenka prižiūrėti, nes tėvai, būna, neprižiūri; ieškome ir vaikų pasiklydusių", - teigė A.Siakki.
Gelbėtojų vadovas poilsiautojams pažėrė patarimų, anot jo, pirma klaida yra manyti, kad skęs kiti, bet ne tu. Būtinai žiūrėkite, kokios spalvos vėliavos. Raudona vėliava - draudžiama maudytis, geltona vėliava - pavojinga, bet galima maudytis.
Taip pat atkreipkite dėmesį į ženklus „duobė" ar „30 metrų į dešinę ar kairę draudžiama maudytis". „Ten itin pavojingos vietos, nes 99 proc. skendimų vyksta prie ženklo „duobė". Žmonės neatkreipia dėmesio, kartais net ant to ženklo rankšluostį ar marškinius pakabina... Mano, kad ženklas šiaip sau", - ironizavo pašnekovas ir pridūrė, kad atostogautojai niekada nepamirštų kepurės nuo saulės ir vandens.
Jeigu norite rasti saugiausią vietą poilsiui, kur sekluma, visada galite paklausti budinčių gelbėtojų.
„Jūra - ne pramoga, jūra - pavojus, visada galvokite apie savo saugumą, neplaukite už plūdurų. Tėvai, žiūrėkite visada, kur jūsų vaikai. Nes jie vieni bėga maudytis, - kalbėjo A.Siakki. - Kai yra duobė ir nedidelis bangavimas, yra atgalinės srovės, - čia pavojingiausia.
Tada negali žmogus grįžti į krantą, mano patarimas: nusiraminkite ir iš lėto plaukite į šoną ir gaudykite lūžtančias bangas, jos padės išplaukti į krantą. Jokiu būdu neplaukite toje vietoje, kur srovė, bet žmonėms psichologiškai sunku suprasti, kad plaukti reikia ne į krantą, o į šoną."
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nuo birželio 1 dienos negalima eiti į paplūdimį su naminiais gyvūnais, leidžiama tik tam skirtose vietose. Galima I Melnragėje prie molo, Giruliuose, kur paplūdimio pabaiga.
Daugiausia problemų Šventojoje
Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas informavo, jog nuo birželio 1 dienos pradeda dirbti 60 gelbėtojų, iš jų 35 proc. senbuviai, dirbsiantys 4-5 sezoną.
Tiesa, J.Pirožnikas tikino, jog dažnam gelbėtojui nepatinka, kad darbo metu neleidžiama naudotis mobiliuoju telefonu. „Vietoj jo gauna raciją, tai jis (gelbėtojas, - aut. past.) labai rodo ambicijas ir nepatinka, kodėl negali turėti telefono. Pas mus tokia sistema. Ir mes norime, kad tu dirbtum, o ne sėdėtum feisbuke", - kad gelbėtojo darbas - itin atsakingas, iliustravo J.Pirožnikas.
Palangos pliažą saugantys gelbėtojai turi naujausią įrangą - dronus su vadinamąja termokamera, su termovizoriumi galima matyti tiek dieną, tiek naktį, taip pat - jei žmogus paniręs po vandeniu. Kitas dronas gali kelti 50 kg gelbėjimo ratą. Pasak J.Pirožniko, pernai buvo išgelbėti 26 poilsiautojai, tarp jų buvo ir vaikų, ir mamų, ir neblaivių žmonių.
„Žmonės galvoja, kad jūra iki kelių, lenda, spjauna į gelbėtojų nurodymus. Jeigu gelbėtojas ištraukė poilsiautoją, kuris skendo, vis tiek poilsiautojai lenda toje vietoje. Arba vienoje vietoje gaiviname, ir toliau ten žmonės eina maudytis.
Daugiausia problemų pas mus yra Šventojoje, čia atvažiuoja iš rajonų, kur požiūris kitoks į gyvenimą", - tikino Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas.
Jeigu žmogus maudosi, kai iškelta raudona vėliava, gelbėtojai kviečia policijos pareigūnus, net jei neskendo, pažeidėjas gauna baudą. Pirmą kartą nuo 150 iki 300 eurų. Antrą - nuo 300 iki 600 eurų. Trečią - nuo 600 iki 1800 eurų.
„Buvo atvejis, prisistatome, žmogus sako: nori, aš tau parašysiu raštelį, jeigu aš nuskęsiu, mano šeima ir aš neturiu jums pretenzijų. Atsakau: važiuokite automobiliu išgėręs ar neprisisegęs diržo ir jus sustabdys Kelių policija, pasakysite pareigūnui, kad neturite jam pretenzijų.
Yra įstatymai, yra tvarka, kurios turime laikytis visi", - pabrėžė J.Pirožnikas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą