Gimnazijų valgyklos pasmerktos išnykti

Maitinimą organizuojantys verslininkai sako, kad šios priemonės tik iš dalies amortizuos augančias išlaidas už elektrą ir vandenį, o pedagogai nevynioja žodžių į vatą.

„Šios lengvatos - tik kaip kompresas numirėliui, o ne esminis sprendimas“, - pasisakė Tarybos narys, „Smeltės“ progimnazijos vadovas ir mokytojas Edmundas Kvederis.

Klaipėdos mieste iš viso yra 33 bendrojo ugdymo mokyklos. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Liudmilos Adiklės, tik keturios mokyklos maitinimą organizuoja pačios.
Kitose mokyklose maistą gamina ir parduoda aštuonios privačios įmonės, atrenkamos viešojo konkurso būdu. Mokyklos su jomis sudaro vienerių-trejų metų trukmės sutartis.

Valgykla nedirba

Šiuos mokslo metus be maitintojo pradėjo Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Tiek mokytojai, tiek mokiniai į mokyklą nešasi savo maistą iš namų ar pirktą parduotuvėje, šildosi jį valgykloje esančiose mikrobangų krosnelėse.

Pasak „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorės Vilijos Prižgintienės, sutartis su maitinimo paslaugas teikusia įmone pasibaigė birželio mėn.

Paskelbus konkursą, dalyvavo tik viena įmonė, bet rugpjūčio viduryje ji atsisakė teikti maitinimo paslaugas, nes gimnazijos valgykloje nėra įrangos, brangi patalpų nuoma, brangsta šildymas, elektra ir kitos paslaugos.

„Dabar vėl paskelbtas maitinimo organizatoriaus parinkimo konkursas. Šią savaitę turėtų paaiškėti jo rezultatai“, - sakė „Vakarų ekspresui“ „Ąžuolyno“ gimnazijos vadovė.

L. Adiklė antrino, kad surasti maitinimo organizatorius uostamiesčio ugdymo įstaigose tampa vis sudėtingiau.

"Maitinimo organizatoriaus ugdymo įstaigose konkursai dažnai neįvyksta iš pirmo karto arba juose dalyvauja vos vienas dalyvis ir nėra galimybės pasirinkti. Manau, kad viena iš priežasčių yra tai, kad mokinių maitinimui taikomi labai aukšti reikalavimai ir sulig kiekvienu sveikatos ministro pasikeitimu jie keičiami ir griežtinami.

Tikimasi, kad maistas mokyklos valgykloje būtų kokybiškas, sveikatai palankus ir nebrangus. Tokiomis sąlygomis verslininkams sudėtinga dirbti pelningai. O dabar kylančios paslaugų, maisto produktų kainos dar labiau apsunkina situaciją", - sakė vyr. specialistė.

Mato dvi galimybes

E. Kvederio nuomone, mokyklų valgyklų nuomininkai išsilaiko ne iš to, ką parduoda, o iš valstybės subsidijų, kurios skiriamos pirmokams, antrokams, taip pat vaikams iš nepasiturinčių ir daugiavaikių šeimų maitinti.

„Todėl progimnazijose ši problema nėra aštri, o gimnazijose, kuriose praktiškai nelieka subsidijų mokinių maitinimui, verslininkai neuždirba pelno. Tai, kad jiems nereikės mokėti 200-500 Eur už patalpų nuomą, jų verslo neišgelbės.

O mokyklos neteks pajamų, kurios paprastai skiriamos valgyklos patalpų priežiūrai bei higienai užtikrinti. Savivaldybė turės šį praradimą kompensuoti“, - skaičiavo „Smeltės“ progimnazijos vadovas.

Pašnekovas pastebėjo, jog rinka jau diktuoja tai, kad mokyklas aptarnaujančios maitinimo įstaigos stambėja, t. y. viena maitinimo verslą plėtojanti įmonė aptarnauja po kelias ugdymo įstaigas.

„Galbūt Savivaldybei verta galvoti apie vieną didelį pirkimą, kad vienas tiekėjas aprūpintų maistu visas bendrojo lavinimo mokyklas. Kitas variantas - iš viso panaikinti valgyklas gimnazijose. Europoje egzistuoja ir tokia tradicija, kad mokiniai nešasi į mokyklą maistą dėžutėse“, - svarstė E. Kvederis.

Nelygi konkurencija

E. Balsio menų gimnazijos vadovas Gintautas Misiukevičius apgailestavo, kad Savivaldybės tarybos priimtos lengvatos aplenks jo vadovaujamą įstaigą, nes ji yra ne miesto, o respublikinė.

Po to, kai gimnaziją sudrebino skandalas dėl itin prastos maisto kokybės, ir po patikrinimo Maisto ir veterinarijos tarnybai skyrus baudas jo tiekėjams, šiais metais buvo ieškoma naujo paslaugos teikėjo. Pasak direktoriaus, konkursas įvyko tik iš antro karto.

„Šis verslas tikrai labai komplikuotas ne tik dėl griežtų mokinių maitinimo standartų, bet ir todėl, kad patys gimnazistai dažniau renkasi nusipirkti maisto artimiausiame prekybos centre ar degalinėje“, - pastebėjo pašnekovas.

Maistas brangs

Mariaus Kumžos komercinė firma mokinių maitinimą organizuoja nuo 1994 m. Šiuo metu firma aptarnauja keturias Klaipėdos ugdymo įstaigas: „Vėtrungės“ ir Baltijos gimnazijas ir Sendvario bei „Santarvės“ progimnazijas.

„Vasarą nedirbome, tad kol kas su nerimu laukiame sąskaitų už elektrą už rugsėjo mėnesį. Kolegos sakė, kad jos išaugo apie 300 Eur. Valgykla maisto gamybai sunaudoja labai daug elektros.

Tiek pat, kiek visas likęs mokyklos pastatas. Dauguma įrenginių virtuvėje turi kaitinimo elementus: viryklės, konvekcinės krosnelės, indaplovės ir kt. naudoja elektros energiją“, - vardijo firmos vadovas M. Kumža.

Ilgametę maitinimo verslo patirtį sukaupęs verslininkas į brangymetį reaguoja filosofiškai: „Išgyvenom ne vieną krizę, keturis valiutų pasikeitimus. Ir dabar kažkas iš šio verslo pasitrauks, kažkas išliks, kažkas naujo atsiras.“

Pasak M. Kumžos, maitinimo problema gimnazijose yra todėl, kad jose tik maždaug ketvirtadalis mokinių valgo valgykloje. "Gimnazistai į mokyklą dabar atvažiuoja automobiliais, pietauja kebabinėse, kavinėse, degalinėse.

Jeigu maitinimas gimnazijose nebus dotuojamas - jų valgyklos neišsilaikys. Savivaldybės lengvatos šiek tiek palengvins situaciją dabar, tačiau kaip ji klostysis ateityje - dabar sunku prognozuoti.

Maisto produktai tiek stipriai nebrango, tačiau patiekalai valgyklose jau pernai brango. Vištienos kepsnys, kuris kainavo 2,50 Eur, dabar kainuoja 2,90 Eur. Greičiausiai jo kaina dar kils, tačiau tai nėra išeitis.

Greičiausiai ateityje bus pereita prie europietiško modelio, kad maistą mokiniai į mokyklą nešis dėžutėse„, - sakė “Vakarų ekspresui" M. Kumža.