Gitanas Nausėda: tikimės nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje

„JAV matome kaip strateginį sąjungininką saugumo ir gynybos srityje. JAV karinis buvimas regione yra patikimiausias Rusijos atgrasymo veiksnys. Ypač vertiname JAV indėlį užtikrinant mūsų regiono saugumą ir tikimės nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas, Miunchene dalyvavęs Baltijos šalių lyderių ir K. Harris susitikime.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius batalionus – apie 500 karių.

Anot Prezidentūros, daugiausia dėmesio susitikime skirta transatlantinio bendradarbiavimo klausimams ir NATO rytinio flango saugumo stiprinimui aptarti.

Prezidentas susitikime teigė, kad saugumo situacija Europoje, ir konkrečiai Baltijos regione, blogėja, Rusija toliau telkia karines pajėgas prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje, didindama karinės eskalacijos riziką.

Pasak šalies vadovo, Lietuvai ypač nerimą kelia Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija, nes tai esmingai keičia saugumo situaciją regione.

Kalbėdamas su JAV viceprezidente ir Baltijos šalių vadovais, prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti atgrasymą Baltijos regione, didinant sąjungininkų pajėgas.

Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad nuo įvykių prie Ukrainos sienos priklauso ir visos euroatlantinės erdvės saugumas.

„Privalome vieningai remti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis“, – teigiama pranešime.

K. Harris susitikimo su Baltijos šalių lyderiais pradžioje pareiškė, kad Vašingtonas yra tvirtai nusiteikęs ginti savo sąjungininkus įtampos su Rusija akivaizdoje, amerikiečių įsipareigojimas yra „tvirtas kaip geležis“.

Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį.

Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius išaugo iki 149 tūkstančių. Ukrainos vadovybė ir separatistų šalies rytuose lyderiai vieni kitus kaltina apšaudymais.

Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų ir skelbia apie Aljanso pasirengimą tiek diplomatiniam krizės sprendimui, tiek galimai agresijai.