Privačios klinikos, nusistačiusios savo komerciškai naudingus paslaugų įkainius, todėl mažas pajamas turintys nedrįsta į jas užsukti pagalbos. Net ir tuo atveju, jei paslauga teikiama išsimokėtinai.
Kur norit, ten ir skųskitės
Savo istoriją, kaip sunku patekti pas gydytojus, papasakojo vilnietė pensininkė Lina.
Pati turinti medikės išsilavinimą, visą gyvenimą dirbusi biudžetinėje įstaigoje ir gaunanti 412 Eur pensiją.
Lina kenčia nuo šaltų miežių, užaugusių ant abiejų akių vokų vidinių pusių.
Tai nemaloni, skausminga būsena, kai vokas, kuriame susiformavęs kremzlinis darinys, nuolat spaudžia akies obuolį ir todėl mirga akyse. Linas atveju - abejose.
Lina taip pat turi aukštą akispūdį, todėl baiminasi susirgti glaukoma. Populiariai kalbant, glaukoma yra liga, kuri laipsniškai naikina regėjimo nervą, kol galiausiai žmogus apanka.
Vienas glaukomos simptomų - aukštas akispūdis. Kadangi Linos mama, sirgusi glaukoma, apako, Lina baiminasi, kad ir ji gali sirgti ta pačia liga, tačiau niekaip nepavyksta patekti pas specialistą.
Kuris, jei glaukomos diagnozė pasitvirtintų, išrašytų atitinkamus vaistus, sulėtinančius ligos eigą. O gal net rekomenduotų operacinį gydymą. Bet kaip prie to gydytojo prieiti?
„Aš birželį pirmiausiai kreipiausi pas šeimos daktarę, - pasakojo Lina, - bet užrašė mane pas akių gydytoją tik spalio mėnesiui. Kodėl nesikreipiu privačiai?
O todėl, kad vieną kartą buvau privačioje akių klinikoje su šeimos daktarės siuntimu.
Sakė - kadangi su siuntimu ir mokėjote privalomą sveikatos draudimą (PSD), vizitą padengs ligonių kasos, o jums teks tik primokėti. Nieko panašaus.
Sumokėjau pilną kainą - 50 Eur. Patikrino tada akispūdį, bet į Santaros klinikas nesiuntė.
O dabar man miežiai šalti ant abiejų akių vokų, net matosi ir reikia juos išoperuoti. Kreipiausi į Ligonių kasas, klausiau, ar jeigu aš sumokėsiu už apžiūrą 90 Eur, po to už operacijas po 190 Eur kiekvienai akiai, kai susidaro beveik 500 Eur ir pateiksiu čekius, ar jūs man pinigus grąžinsite
Atsakė, kad kreipčiausi į tas akių klinikas, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa. Aš kreipiausi - ir nieko panašaus! Vis tiek yra dideli įkainiai! Kažkiek kompensuoja, bet pilnai nekompensuoja.
Tai už ką aš mokėjau visą gyvenimą PSD?
Skambinau į Sveikatos apsaugos ministeriją, o ten kažkokia biurokratė tiesiog pasityčiojo iš manęs. Sakau - o kur man dabar eiti? Kam skųstis? Seimo nariams?
Prie Prezidentūros atsistoti su plakatu, nes gerovės valstybėje gyvenu? Atsakė - kur norite, ten ir skųskitės.
Bet aš negaliu mokėti 500 Eur. Negaliu tokių pinigų mokėti, nes tai daugiau nei mano pensija. Dabar lauksiu spalio. Prisipirkau dėl miežių kremų ir valausi jais vokus.
Dabar medicina visai sugriauta. Mano giminaitis širdies echoskopijos laukia aštuonis mėnesius. Taip ir numirti gali, bet kam čia rūpi?"
Privatininkai labdara neužsiima
Ne visos privačios akių klinikos skelbia savo paslaugų įkainius, svetainės rodo, kad kainyno puslapiai neveikia. Tačiau ten, kur skelbiama, šalto miežio operacija, trunkanti 15-20 min., kainuoja 290 Eur.
Viena privati akių klinika patvirtino, kad šalto miežio operacija nėra ligonių kasų kompensuojama. Taip pat tektų be jokios kompensacijos mokėti 80 Eur už konsultaciją.
Tačiau senjorams ir neįgaliesiems yra nuolaida. Už konsultaciją tektų mokėti 60 Eur.
Aišku, galima būtų kreiptis ir ne į privačią medicinos įstaigą. Ligonių kasos konkrečiai tokios šalto miežio operacijos įkainių nenurodo.
Šiemet liepos 7-ąją paskelbtame kompensuojamų paslaugų kainų sąraše akių ligų dienos chirurgijos skiltyje nurodomos akių vokų procedūrų kainos, nesukonkretinant konkrečių procedūrų. Priklausomai nuo vokų operacijos sudėtingumo jos siekia 143,18 - 702,26 Eur.
O privačioje klinikoje, jei kaip Linai, reikia dviejų šalto miežio operacijų, tektų pakloti 480 Eur. Gydytojo konsultacija pensininkei Linai kainuotų 60 Eur, o akispūdžio pamatavimas - 25 Eur.
Tiesa, akispūdį galima pamatuoti ir be šeimos gydytojo siuntimo, kai kuriuose optikos salonuose. Čia paslauga kainuotų 10-15 Eur.
Kompensuojamas kataraktos gydymas
Tiesa, kai kurios privačios akių ligų klinikos skelbia, jog yra sudariusios sutartį su ligonių kasa, tad jei pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą, galiojantį 180 dienų, jam pirminė konsultacija turėtų nekainuoti.
(Turėtų, bet nebūtinai taip bus - aut. past.). Taip pat būtų nemokama konsultacija dėl kataraktos bei kataraktos operacija. Tokios operacijos kaina - iki 1844 Eur.
Tačiau apdraustam PSD tektų primokėti tik už paslaugos pagerinimą, pvz., už kokybiškesnį lęšiuką. Ligonių kasos taip pat kompensuoja oftalmologijos dienos chirurgijos ir laboratorinės chirurgijos paslaugas. Tačiau tik turint siuntimą.
O štai konsultacijos dėl regėjimo korekcijos ir pačios akių korekcijos lazeriu nėra kompensuojamos. Tad akių liga sergantis ligonis, jeigu dar kažkiek mato, turėtų pats sėstis prie kompiuterio ir „guglindamas" ieškoti procedūras teikiančių akių ligų specialistų.
Tačiau kainos varijuoja nuo 800 Eur iki 2500 Eur. Kuo modernesnė operacija ir greitesnis gijimas - tuo brangiau.
Komentuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima BAŠKIENĖ:
Mes tą didelį įkainių klausimą turime ir socialinių reikalų temoje. Pagalbą būtent mažas pajamas gaunantiems žmonėms jų ligos atveju gali skirti savivaldybės iš savo lėšų, skirtų socialinei apsaugai. Žinau tokių atvejų, kad tikrai padeda.
Mažas pajamas gaunantys žmonės gali kreiptis į savivaldybę, pateikti išrašą, kokie vaistai skirti, kokios medicininės procedūros - ir savivaldybė gali paremti.
Bet čia jau priklauso nuo savivaldybės biudžeto galimybių - gali tai padaryti, ar negali. Yra speciali komisija.
Iš tiesų, jeigu mūsų socialinė politika būtų daugiau nukreipta matyti žmogų, būtų visiems geriau. Nors, atrodo, pakankamai daug tų socialinių temų, tos paramos, bet įvyksta konkretus atvejis - ir štai atsimušame į lėšų skyrimą.
Bet dar yra kitas dalykas. Svarbu ne tik lėšos, bet ir požiūris į žmogų. Kur žmogui kreiptis? Jis pirmiausiai kreipiasi į savivaldybę, nes ji arčiausiai, bet ir ligonių kasos turėtų pamatyti kai kuriuos atskirus atvejus, juos išanalizuoti.
Bet gal tam trūksta žmogiškų rezervų ir finansų. Bet jautrumo galbūt negalima tikėtis, nes yra nustatyta griežta tvarka.
Nes, pagalvokite, jei ten dirbantys žmonės vienam padės, tai kokiu teisiniu pagrindu tai padarys?
Tema apie per didelius medicininių paslaugų įkainius yra verta diskusijos - ar galima juos sumažinti?
Nes žmogus, susidūręs su jam finansiškai neįkandamais medicinos paslaugų įkainiais, sustoja ir sako - apsieisiu be medicininės pagalbos, kaip nors kentėsiu.
Bet kentėti - tai ne tas kelias. Reikia spręsti, kaip padėti žmonėms.
Rašyti komentarą