Griauti ar ne Salantų tanko postamentą

Nepriklausomybės pradžioje tankas buvo išgabentas į Orvidų sodybą Gargždelės kaime, bandyta nugriauti ir postamentą, tačiau jis pasirodė besąs kietas riešutas – betono masė pilna armatūros, ir tuomet jo nepavyko įveikti. Pernai gegužę Lietuvoje įsigaliojus Viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymui, buvo pasiūlyta šį postamentą nugriauti.

Postamentai, paminklai laikomi vizualine tarša

Kaip Lietuvoje laikomasi naujojo įstatymo ir koks jo rezonansas Kretingos rajone, viename posėdžių Savivaldybėje pristatė Kretingos rajono paminklotvarkininkė Meda Skersienė.

„Aptarėme, kad Kretingos rajone ypatingų sovietinių paminklų nėra, išskyrus buvusio tanko stovėjimo vietą – jo postamentą prie karių kapinių Salantuose. Gavome Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinio atminimo komisijos atstovų – pirmininkės Paulės Kuzmickienės ir Vaido Žuko – kreipimąsi dėl šio postamento. Jie atkreipė dėmesį, kad postamentas nėra meniškas ar vertingas kultūros paveldo atžvilgiu, ir galbūt Savivaldybė imtųsi veiksmų jį nugriauti“, – teigė M. Skersienė.

Apie greta esančių karių kapinių iškeldinimą, paminklotvarkininkės žodžiais, nėra svarstoma: kapinės į Kultūros paveldo departamento (KPD) registrą įrašytos kaip palaidojimo vietos, kuriose turi būti saugomas reljefas ir palaikai. Tai būdinga visoms šalies, taip pat – ir Kretingos miesto sovietinių karių kapinėms. Bet jokie kiti sovietiniai paminklai ar postamentai, dažniausiai – betoniniai, nėra vertinami kaip meno kūriniai, o greičiau – kaip vizualinė tarša.

Tačiau nugriauti postamentą Salantų miesto karių kapinių teritorijoje nėra taip paprasta: darbus reikėtų derinti su KPD – jei saugomas reljefas, reikia atlikti archeologinius tyrimus. Postamentas stovi kapinių teritorijoje, todėl būtina atsižvelgti, kad griaunat nebūtų pažeistos palaikų palaidojimo vietos.

Lėšos – našta savivaldybėms

Anot M. Skersienės, mūsų Savivaldybėje nėra patirties, kaip šalinti sovietinį palikimą, nes nėra ir labai ryškių šio periodo paminklų. Išvien su rajono valdžia, politikais dėl sovietinio palikimo turėtų spręsti Kretingos rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisija, kuriai vadovauja Algimantas Januševičius.

„Sovietinių paminklų iškeldinimo klausimus intensyviai sprendžia Zarasų, Elektrėnų, Šiaulių savivaldybės. Pasvalio savivaldybė jau išsprendė: iškeldino nedideles karių kapines – apie 30 palaikų – iš miesto centro, kur vykdavo masiniai renginiai, perkėlė į civilines kapines Pumpėnų kaime. Palanga nugriovė obeliską miesto centre įrengtose karių kapinėse.

Iškelti paminklus reikia didžiulių lėšų, kuriomis turi pasirūpinti pačios savivaldybės, – kalbėjo M. Skersienė, mananti, kad mūsų Savivaldybė prie Salantų postamento iškeldinimo problemos, kuri nėra pirmo būtinumo, ateityje dar sugrįš. – Seimas, Kultūros ministerija, Genocido ir rezistencijos centras priima sprendimus, o savivaldybės yra jų vykdytojos.“

Natūralu, kad karių kapinės taps savotiškais parkais, miestų žaliosiomis zonomis, kuriose saugomas reljefas ir palaikai, tačiau į akis krintančių beverčių sovietinių paminklų, postamentų, obeliskų bus atsisakyta. Kretingos miesto karių kapinėse, įkurdintose dvaro parke, palaidota 210 karių – jų palaikai jau sykį buvo perkelti iš Rotušės aikštės į miesto pakraštį, Salantų miesto kapinėse skaičiuojama panašiai – apie 200 – palaidojimų.

Salantiškiai: susitinkame prie tanko!

Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, paklaustas, ką mano apie galimybę iškeldinti postamentą, sakė šio klausimo nekomentuosiantis: „Yra teisės aktai, kurie reglamentuoja, ar darbais „neįliptume“ į kapinių teritoriją, ar nepažeistume gretimų kapaviečių. Idėja iškelta, tačiau pati Salantų miesto bendruomenė turėtų nuspręsti – griauti postamentą ar ne.“

Salantų miesto Petro Kalendos gatvėje, priešais karių kapines, gyvenanti rajono Tarybos narė Vitalija Valančiutė sakė, kad salantiškiai tarsi susigyvenę su šia vieta: „Į šią vietą žvelgiame su savotiška nostalgija – ginkdie, ne sovietmečiui, bet pačiam objektui.

Vienas kitam sakom – susitinkam prie tanko, klausiantiems kelio – pravažiuosit tanką, nurodant kryptį – už tanko, priešais tanką. Nors to tanko seniausiai nebėra, bet mes, salantiškiai, tarsi priaugę prie jo – sovietai mokėjo palikti tokį ryškų įspaudą, kad prisimename ligi šiol“, – kalbėjo V. Valančiutė, patikinusi, kad miesto bendruomenės susirinkime bandysiantys iškelti postamento šalinimo problemą.

Neseniai Salantų miesto seniūne pradėjusi dirbti Jolanta Ažondenienė sakė, kad jai krinta į akis tas postamentas – įvažiuojant ir išvažiuojant į miestą ir iš jo šis palydi svečius. „Išvien su seniūnaičiu Alioyzu Pociumi kaip tik neseniai apžiūrėjome kapines ir tą postamentą, svarstėme – kokią funkciją jis atlieka.

Sakome, kaip būtų gražu sutvarkytos, apželdintos, natūraliai su aplinka susiliejančios kapinaitės, bet postamentas – akivaizdi vizualinė tarša. Alioyzas dar prisiminė, kad nukeliant tanką, norėjo nuversti ir postamentą – bandė gręžti, bet jis stipriai įbetonuotas, pilnas armatūros“, – kalbėjo seniūnė.

Ji įsitikinusi, kad postamento iškeldinimo klausimas, dabar nesantis tarp prioritetinių seniūnijos darbų, ilgainiui išvien su bendruomene vis dėlto turės būti išspręstas.

---

2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų, pažeidžiančių šį draudimą, pripažinimo, pašalinimo ar pakeitimo tvarka. Seimo buvo priimtas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas, sudaręs prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Pagal įstatymą, šis draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar vaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, viena šio įstatymo iniciatorių Paulė Kuzmickienė mano, kad dekomunizavimas iš viešųjų erdvių neturėtų užtrukti, tačiau privalo būti visuomenės, bendruomenių diskusija, o savivaldybių merai ir administracijos turėtų imtis šių darbų neatidėliotinai.