Kelis jų administruojantis, o pro kelis tik šiaip pravažiuojantis Albertas Butenis gyventojams negailėjo gerų žodžių: dažnas leidžia savo asmeninius pinigus, perka augalus, sodina, laisto ir sukuria grožio salas, ne prastesnes, kaip individualių namų kiemuose.
Individualus ar daugiabutis – jokio skirtumo
„O kuo mes skiriamės nuo tų žmonių, kurie gyvena individualiuose namuose? Į daugiabutį niekas varu nesuvarė.
Išsipirkti butai yra mūsų nuosavybė, aplinka irgi – mūsų, tad ir norisi susitvarkyti, kad patiems būtų jauku“, – savo mintimis pasidalijo Adelė Drakšienė iš Melioratorių g. 67.
Su vyru Adomu Drakšu jiedu šio 30-ies butų namo senbuviai. Kiek laiko čia gyvena, Adomas teigė skaičiuojantis nuo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio laikų – kai Vilniuje vyko suvažiavimas, pirmą sykį savo bute klijavęs plyteles.
Įprasčiau, kad palei savo langus darželius sodina gyvenantieji pirmame aukšte. Tačiau A. ir A. Drakšų supratimas kitoks – jiems į gražų vaizdą lygiai taip pat smagu pažvelgti ir į iš penktojo aukšto.
Ties laiptine, kur anksčiau augo senas alyvų krūmas, – Adelės pasodintų hortenzijų paradas. „Nedrįsau iš kaimynų prašyti pinigų – pagalvojau, kas bus, jeigu neprigis, jeigu kuris nors supyks, sakys, ar čia ką keisti reikėjo?“ – atviravo ji. O krūmai ir prigijo, ir žydi, ir puošia, ir visi žmonės yra patenkinti.
„Bėgi pro šalį ryte arba vėlai vakare, papili vandens – argi gaila? Argi sunkumas koks?“ – retoriškai klausė A. Drakšienė.
Anot jos, šiaurės pusė tiesioginių saulės spindulių nemėgstančioms hortenzijoms augti tinka, pernai pasodintoms puošniosioms astilbėms pavėsis taip pat geriau negu kaitra.
Adelei džiugu, kad ir kiti namo gyventojai iniciatyvos gražinti aplinką imasi – moteris parodė, kur po langais veša Danutės Bendikienės, kur kitoje namo pusėje – naujai gyventi atsikrausčiusios Rūtos Ščerbakovos prižiūrimos gėlės. O kaimynas Viktoras Gailius besąs pasisodinęs ir po krūmą šilauogių, aviečių, serbentų...
Ta kita namo pusė – tarsi bendras visų gyventojų sodas su A. Drakšo sukaltais inkilais ir lesyklomis paukščiams, su vaisius brandinančia obelim ir rojaus obelaite, ožerkšniu, su vyšnia, keliomis eglutėmis ir pušaitėmis, dar ir su medlieva ir, artėjant rudeniui, uogas kasdien vis labiau raudoniu ryškinančiais šermukšniais. Erdvė – didžiulė. Adelės žodžiais, kai jos vyras išeina pjauti žolę, keturias valandas ten užtrunka, kol tokį plotą aprėpia.
Dizainerė pati sau
Vieną gėlių darželį kieme, o kitą, mažesnį, anapus namo po langais kokius 20 metų puoselėja Rūta Bučmienė iš Stadiono gatvės.
Moteris sakė, kad karštymečiu ant augalų tenka išlaistyti ir apie 50 kibirų vandens, gerai, kad netoli tempti, šulinys – čia pat, kieme.
Rūtos gėlynai mirguliuoja įvairiaspalviais ledinukių, sprigių, pelargonijų, raktažolių, katžolių, flioksų, ramunių ir į jas panašiais rudbekijų žiedais.
Prie viso to dar šliejasi juka, amžinai žalias kadagys, kompaniją palaiko senos obelys, ne tik namo, pastatyto prieš 60 metų, gyventojams obuolių pyragams kasmet siūlančios, bet ir svetimam gatvės praeiviui, prisėdusiam ant suolelio atsigauti nuo alinančio vasaros karščio, pavėsį teikiančios.
„Esu baigusi Kretingos meno mokyklą, tad pati sau dizainerė“, – šypsojosi Rūta, paklausta, kaip pavyko sukurti akmenukais apdėliotas grožio saleles ir kaimišką dvasią kone miesto centre. Pašnekovė teigė negalinti ramiai pro augalus praeiti turguose ar parduotuvėje, prisiperkanti arba šiaip gaunanti iš gerų žmonių.
„Tokius darželius visada mėgo tame pačiame name gyvenanti mano mama, mėgstu ir aš“, – sakė kas kelintą parą Palangos ligoninės Skubios pagalbos skyriuje slaugytoja dirbanti meniškos sielos kretingiškė.
Tariasi su kaimynais
Lazdynų gatvėje, prie namo Nr. 4, susitikome su aplinką puoselėjančia Irena Kiesuviene. Apie 30 metų Marijos Tiškevičiūtės mokykloje ji yra dirbusi auklėtojos padėjėja, o kai prieš 4–5 metus išėjo į pensiją, kad nenuobodžiautų, mielai ėmėsi namo teritorijos tvarkytojos darbo.
„Ir lapus rudenį nugrėbiu, ir sniegą, kai reikia, nukasu. Na, o vasarą visiems norisi gražios žalumos, žydėjimo. Kokias gėles sodinti iš bendrai sukauptų lėšų, pasitariam su kaimynais“, – pasakojo ji.
Laiptinės prieigose puikuojasi nelepūs, lengvai prižiūrimi daugiamečiai populiarieji hortenzijų krūmai, kuriuos Irenai išsirinkti padėjo kaimynė Stasė Ruikienė. Žiemą, kad nenušaltų ir sulauktų pavasario, šiuos augalus apgobs polietileno maišais.
Nepraslydo ir pro komisijos akis
Visi šio straipsnio herojai neliko nepastebėti – per Rudens derliaus ir Moliūgo šventę Kretingoje buvo apdovanoti rajono Savivaldybės mero Antano Kalniaus padėkos raštais.
Konkursai „Gražinkime savo aplinką“ vyksta kasmet, siekiant rajono gyventojus, verslo atstovus paskatinti, kad puoselėtų savo aplinkos, kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, ši tradicija – daugiametė, nominantus Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai pristato seniūnijos.
„Kaip tik šiomis dienomis visus šiemet pasiūlytuosius baigėme aplankyti. Įspūdis geras – tiek aplinka individualiose sodybose, tiek daugiabučių ar viešosiose erdvėse stebino šeimininkų kūrybingumu, augalų įvairove, mažosios architektūros elementais“, – pasidžiaugė komisijos narė Ž. Seniūnienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą