Emigruoja ten, kur priimama įvairovė
Neseniai sociologo dr. Liutauro Labanausko atliktame tyrime kalbintos vienalytės poros pasakojo, kad dėl patiriamo visuomenės, tėvų, artimųjų spaudimo ir smerkimo sunkiau įsitvirtina darbovietėse, o ir ten dažnai yra priverstos gyventi dvigubus gyvenimus – dėl nepalankaus aplinkinių požiūrio negali atsiskleisti.
Pasak ekonomisto dr. Rimvydo Baltaduonio, šiuo metu gyvenančio JAV ir dėstančio Getisburgo koledže, įvairovei nedraugišką kultūrą darbe galima pakęsti metus, kitus, bet, laikui bėgant, iš pirmo žvilgsnio nekalti juokeliai, baimė būti savimi, o kartais ir tiesioginė diskriminacija pradeda kenkti darbuotojų motyvacijai bei savijautai.
„Nėra ko stebėtis, kad dažnai lengviausias kelias iš tokios padėties darbštiems ir talentingiems asmenims yra emigracija į Vakarų šalis. Jose ne tik teisės yra saugomos, bet jie vertinami bei priimami tokie, kokie yra.
Visgi svarbu pastebėti, kad Lietuvoje daugėja įmonių bei darbdavių, kurie suvokia atvirumo įvairovei vertę, ir, beje, ne tik šalies didmiesčiuose. Emigracija nėra beskausmis kelias.
Lietuvai ir toliau delsiant suteikti net minimaliausią teisinį pripažinimą vienalytėms poroms ir jų šeimoms, šis kelias išlieka vienintele alternatyva į orų ir saugų gyvenimą, net jei darbe ir viskas tvarkoje“, – teigia profesorius.
Homofobija kiekvienam gyventojui kasmet kainuoja 2–3 tūkst. eurų
Dėl savo profesinės ir visuomeninės veiklos ypatumų daug keliaujantis ir pasaulio rinkas tyrinėjantis R. Baltaduonis įsitikinęs, jog homofobija atsiliepia ne tik visuomenei, bet ir turi skaudžių ekonominių pasekmių.
Jo teigimu, dalis turistų, baimindamiesi dėl savo saugumo ar tiesiog vengdami homofobiškų incidentų, aplenkia šalį. Vakarų pasaulyje investuotojai, iš kurių vis labiau tikimasi socialiai atsakingo investavimo, renkasi rinkas, kuriose mažumų teisės yra labiau gerbiamos: tokiose rinkose lengviau pritraukti talentingą darbo jėgą, formuoti komandas, kurios gali pasiūlyti kūrybiškesnių ir inovatyvesnių sprendimų globalioms pasaulio rinkoms. Tačiau išmatuoti prarasto ekonominio potencialo dydį, anot profesoriaus, nėra taip paprasta, nes surinkti išsamius duomenis yra sunku.
„Tam tikrą nuostolių vaizdą galima susidaryti iš skelbiamų makroekonominių tyrimų. Pavyzdžiui, Pasaulio Banko pilotinė studija, tyrusi LGBTQ+ teisių užtikrinimo įtaką valstybių gerovei, įvertino, kad ekonominė nauda gali siekti 1–2 proc. šalies BVP. Lietuvos atveju tai reikštų apie 2–3 tūkst. eurų vienam gyventojui per metus.
Jei norite konkretaus pavyzdžio, man pačiam teko tiesiogiai girdėti iš „Moody’s“ kompanijos atstovų, jog renkantis šalį naujam filialui, jie analizavo ir prašė informacijos apie LGBTQ+ situaciją Lietuvoje tiek iš ankstesnės Vyriausybės, tiek iš pačių bendruomenės narių“, – dalijasi R. Baltaduonis.
Partnerystės įstatymas didintų LGBTQ+ bendruomenės įtrauktį į socio-ekonominį gyvenimą
Žvelgiant į draugų ir pažįstamų gyvenimus, ekonomistas prisipažįsta pastebintis gana ryškų kontrastą: heteroseksualios poros, sukūrusios šeimas užsienyje, gan dažnai nusprendžia grįžti į Lietuvą, tuo tarpu LGBTQ+ asmenys, nusprendę kurti šeimyninį gyvenimą, priima nelengvą sprendimą emigruoti iš Lietuvos. Vienalytėms poroms, anot jo, norinčioms kurti pilnavertį šeimyninį gyvenimą, šiuo metu tokios galimybės Lietuvoje paprasčiausiai net nėra.
„21 iš 27-ių Europos Sąjungos šalių yra įteisinusios vienalyčių porų santykius. Emigruoti į šias šalis Lietuvos piliečiams tikrai nėra sudėtinga. Matant, kaip Seime stringa netgi neidealaus partnerystės įstatymo priėmimas, viltis dėl pokyčių artimoje ateityje toliau slopsta.
O žmonėms gyventi reikia dabar – norisi įsipareigoti vienas kitam, kurti bendrą gerbūvį, neatsirasti teisniame vakuume, kai mylimi žmonės suserga, miršta, o taip pat ir kai jų keliai išsiskiria“, – partnerystės įstatymo įgyvendinimo svarbą akcentuoja R. Baltaduonis.
Profesoriui antrina ir verslininkai, kolekcininkai, „Kaunas 2022“ ambasadoriai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jų nuomone, kai valstybiniu ir teisiniu mastu bus pripažintos vienalytės poros, tai ir kiti Lietuvos piliečiai, kurie stokoja tolerancijos, pagaliau patikės, kad LGBTQ+ asmenys yra lygiaverčiai žmonės.
„Tai automatiškai turėtų padidinti tolerancijos lygį valstybėje ir tikėtina sugrąžins ne vieną tūkstantį talentingų Lietuvos piliečių namo. Ir čia turime omenyje ne tik LGBTQ+ bendruomenės narių grįžimą į Lietuvą, bet ir visus žmones, kuriems svarbi pagarba ir draugiška aplinka Lietuvoje“, – teigia verslininkai.
Kas svarbu darbdaviams: įgūdžiai ar lytinė orientacija?
K. Banys ir P. Gaidamavičius LGBTQ+ bendruomenės nariai, taip pat mylimieji. Būdami artimuose santykiuose, vyrai taip pat drauge vysto verslus, o šių metų vasarą, kaip patys sako, įsteigė dešimtmetį trunkančio bendro hobio rezultatą – unikalų „Art Deco“ muziejų Kaune.
Partneriai pasakoja, jog savo kelyje niekuomet nepatyrė tiesioginio atstūmimo, o pradėję dalintis akimirkomis iš bendro gyvenimo socialiniuose tinkluose, netgi priešingai – sulaukė itin didelio palaikymo.
„Mūsų asmeniniai santykiai nebuvo problema nei komandos nariams Lietuvoje, nei tarptautiniams verslo partneriams. Apie savo asmeninius santykius darbo metu mes pernelyg daug ir nekalbėdavome, bet santykių ir neslėpėme“, – atvirauja kolekcininkai.
Remdamiesi asmenine patirtimi, taip pat stebėdami kitų verslų ir įmonių veiklą, partneriai tikina, kad pirmiausia įmonės renkasi talentus ir geriausius įgūdžius turinčius darbuotojus, visa kita dažniausiai yra antroje vietoje. Vis dėlto, Karolis bei Petras išryškina ir kitą medalio pusę:
„Supraskime, jei yra du panašių įgūdžių kandidatai, tikėtina, kad darbdaviai rinksis į save ir savo aplinką labiau panašų kandidatą, su kuriuo bus lengviau komunikuoti, lengviau suprasti, lengviau nuspėti.
Tai tiesiog užtikrina didesnį stabilumą“, – mano pašnekovai, pridurdami, jog vienalytėms poroms bei šeimoms, kaip ir likusiai visuomenės daliai, reikia išorės palaikymo, teisingo teisinio sureguliavimo, mat stabilios poros ir šeimos, valstybei neabejotinai kuria didelę pridėtinę vertę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą