„Sprendimą žengti šį žingsnį priėmiau nedrąsiai, bet labai atsakingai“, – moteris teigė, kad, be muzikos, kasdienybėje ji save dar išreiškia per rašymą ir kad šiuo metu jaučianti vidinį poreikį aprašyti, ką diktuoja šiandiena.
S. Šimkutė-Kubilienė sakė, kad nuo vaikystės visada domėjosi etnokultūra, supančia aplinka, giminės istorija.
„Tą daryti nuolat skatino ir tebeskatina daryti mano močiutė tautotyrininkė Tučių kaime Telšių rajone savo giminės muziejų įkūrusi Elena Mažeikienė“, – Sigita prisiminė, kad ilgus metus kartu su močiute skaitė istoriko Kazio Račkausko leidžiamą laikraštį „Gimtinė“, o nuo VIII klasės, bendradarbiaudama su šiuo leidiniu, rašydavo straipsnius ir netradiciniais būdais platindavo „Gimtinę“ – organizuodama loterijas, dovanodama bibliotekoms leidinio prenumeratą ir pan.
Būdama narė, aktyviai dalyvavo Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) veikloje. Laikraščio leidybai nutrūkus pradėjo domėtis jam artimu leidiniu „Gintaro gimtinė“.
„Praverti šio, Lietuvos kultūros, kūrybos, savasties ir tautotyros laikraščio duris ir tapti Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nare mane paskatino kaunietė poetė Saulutė Genovaitė Markauskaitė, su kuria ilgametė bičiulystė tęsiasi iki šiol dar nuo bendradarbiavimo TPD veikloje“, – kalbėjo S. Šimkutė-Kubilienė.
Ji prisiminė ir pirmąsias žinutes, kurias parašė būdama mokinė ir kurios buvo išspausdintos mūsų, „Pajūrio naujienų“, laikraštyje, jo priede „Kuprinė“, kuris leidžiamas iki šiol ir yra skirtas jaunimo ir kūrybinei jo saviraiškai.
„Rašau jau daugiau negu dvidešimt metų. Mano straipsniai spausdinami ne tik rajono, bet ir respublikos spaudoje, mokslinės krypties „Tautotyros metraščiuose“, o 2009 m. Tėvynės pažinimo draugijos ir istorijos mokslų daktaro K. Račkausko iniciatyva buvo išleista mano knygelė „Močiutės turtai“. Džiaugiuosi ir tuo, kad mano kūryba publikuota 14-oje knygų“, – S. Šimkutė-Kubilienė atvėrė ir savo kūrybinio darbo užkulisius – šiuo metu ji leidybai rengia knygą apie savo mamą, 43 metus Rūdaičiuose dirbusią mokytoją Eleną Šimkuvienę, greta to rengiama knyga apie literatės tėviškę – Rūdaičių kaimą.
„Viliuosi, kad atsiradus finansinėms galimybėms, rėmėjams, ši knyga taip pat išvys dienos šviesą, – S. Šimkutė-Kubilienė sakė, kad rašant jai labai svarbus tautinio identiteto išsaugojimas, tradicijų puoselėjimas. – Šiuo metu jaučiu vidinį poreikį aprašyti, ką diktuoja šiandiena.
Yra begalė gražių dalykų, nemažai įdomių, dvasingų ir išradingų, bet vis dar nepastebėtų žmonių.
Rūdaičių kaime – miesteliu jo pavadinti neišeina – mažai jaunimo, o ir tas dirba miestuose, tad į kultūros renginius dažniausiai susiburia vyresnio amžiaus žmonės, turintys didelį patirties bagažą, kuris tarsi varpelis sutilindžiuoja, kai jį prilieti.
Tad ir man labai norisi pakalbinti, paliesti tą nematomą, bet ant pečių ir širdyje kiekvieno nešiojamą „varpelį“ – tėviškėnų patirtį, prisiminimus.“
Save išreikšdama per muziką ir rašymą, S. Šimkutė-Kubilienė vadovaujasi Tėvynės pažinimo draugijos nuostata „Kas užrašyta – nebus ištašyta“ ir „Žodis kaip kirvis – neturi žeisti, o tik pakylėti, sušildyti“.
„Džiaugiuosi kiekvieno bičiulio kūryba, todėl norėčiau, kad apie Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos leidinį „Gintaro gimtinė“ sužinotų kuo daugiau poeziją mėgstančių, besidominčių ir puoselėjančių žmonių, tad stengsiuosi prie to prisidėti“, – tvirtino pašnekovė, atkreipdama dėmesį, kad rugpjūčio 30 d. 14 val. Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriuje įvyks Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narių ir literatų sambūris, kurio metu bus pristatyta dailininkės Odilės Norvilaitės paroda „Ponių padangė“ ir jos knyga „Kalbėsiu apie norus“.
Vasaros tema savo kūrybą skaitys Žemaitijos regiono literatai, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Klaipėdos rajono literatų klubo „Potekstė“ nariai.
„Kviesčiau visus meno ir literatūrinio žodžio gerbėjus vasaros pabaigtuvių popietę pabūti kartu“, – paragino S. Šimkutė-Kubilienė
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą