Ilgaamžiškumo entuziastas Artūras Samulis žino, kada mirs, ir kas mūsų visų laukia, jei išgyvensime dar 10 metų

Artūras Samulis pastaruosius keletą metų yra stipriai pasinėręs į ilgaamžiškumo temą, daug tuo domisi, daug keliauja po pasaulį, o visos atostogos suderintos su mokslinėmis konferencijomis ilgaamžiškumo tema. „Žmona jau pyksta, kad neturime normalių atostogų“, – juokiasi laidos pašnekovas.

Artūras teigia, kad ilgaamžiškumo tema jam buvo įdomi nuo vaikystės, mat nepaisant bėgančių metų, jis visada norėjo atrodyti ir jaustis gerai.

„Praėjusiais metais Meksikoje sužinojau, kad yra galimybė atlikti tyrimus, kurie gali parodyti netgi mano gyvenimo pabaigos datą. Vos tik grįžęs atlikau epigenetinio laikrodžio tyrimą, kuris parodo, koks yra žmogaus ląstelių biologinis amžius. 

Šiuo tyrimu sužinojau, kiek laiko gyvenčiau mėnesių tikslumu, jei gyvenčiau idealiomis sąlygomis. Ši informacija privertė mane susimąstyti ir imtis veiksmų: atlikau visus įmanomus ilgaamžiškumo tyrimus Lietuvoje ir leidausi į kelionę po mokslines konferencijas ir susitikimus su mokslininkais visame pasaulyje. Neketinu sustoti“, – pasakoja A. Samulis.

Pirmą kartą pasidaręs šį tyrimą ir pamatęs skaičių, Artūras nusprendė išbandyti ne vieną terapiją, tačiau po metų pakartojus tyrimą paaiškėjo, kad situacija tik pablogėjo.

Pradėjus analizuoti, kodėl tyrimas suprastėjo, kilo mintys, jog tai atsitiko dėl daug streso, beje, streso gerąja prasme, tokiu laikomas ir sportas, nes buvo perspausta ruošiantis varžyboms. 

Aišku, prie to, kad pasidarė metais vyresnis, nei pase, galėjo prisidėti ir krūva darbinių reikalų, prastesnis miegas. 

„Ką dariau po to? Pakeičiau sportą – pradėjau plaukti. Dar pradėjau sekti gliukozę, ėmiausi propaguoti protarpinius badavimus po parą per savaitę“, – pasakoja Artūras. 

Kalbant apie ilgaamžiškumą, anot jo, nepaisant sparčiai besivystančių technologijų ir vis daugėjant įvairių rekomendacijų, labai svarbu neprarasti sveiko proto ir nepamiršti fundamentalių ilgaamžiškumo faktorių: kasdienio aktyvumo, buvimo lauke, kokybiško miego.

A.Samulis sveiku gyvenimo būdu siekia užkrėsti kuo daugiau žmonių, yra įkūręs feisbuko grupę „Atominiai žmonės“, kur skelbia įvairius iššūkius. 

Paklaustas, kada bus didžiausias proveržis longevity srityje, Artūras juokais sako, kad reikia pasistengti nenumirti per ateinančius 10 metų, o paskui paskui jau galėsim gyventi vos ne amžinai. 

„Šiuo metu šioje srityje daroma begalė tyrimų. Jau galima atsukti gyvenimą atgal iki embriono lygio. Gaila, kad bioetika daug ko neleidžia daryti. 

Bet sakyčiau, kad nereikėtų vaikytis vien tik didelių skaičių. Manau, išmintingiau būtų siekti tikslo gyventi, pavyzdžiui, iki 80 metų, bet būti visiškai sveikiems, stipriems ir energingiems“, – sako vyras, šiuo metu ketinantis atidaryti ir savo ilgaamžiškumo kliniką.

Tiems, kas mano, jog sveikai ir ilgai gyventi yra labai brangu, Artūras turi pigų, bet labai veiksmingą patarimą: sekti savo gliukozę – kaip mitybos įpročiai ir judėjimas įtakoja gliukozės šuolius.

Laidos vedėjai svečiui turėjo ne vieną provokuojantį klausimą, kuriuos uždavė panirus ledo vonioje. Ar tiki, kad žmogus gali išgyventi iki 150 metų? Ar išbandytum genų redagavimą, kad prailgintum gyvenimą? Ar norėtum, kad tavo sąmonė būtų perkelta į dirbtinį kūną? Ar manai, kad kūno senėjimą galima visiškai sustabdyti? Ar priimtum į savo kūną dirbtinį organą, jei tavo paties blogai veiktų? Ar tiki, kad meditacija gali prailginti gyvenimą? Ar tiki, kad ateityje žmonės galės gyventi be senėjimo požymių? Ar žmogaus smegenys gali būti pilnai susietos su dirbtiniu intelektu?

Į visus juos Artūras atsakė teigiamai bei sutiko priimti dar vieną jam mestą iššūkį.