Ilgiausias skrydis istorijoje: kiek laiko paukščiai gali skristi nenusileisdami

Dauguma mūsų nerimauja vos po kelių valandų sėdėjimo. Įsivaizduokite, kad turite išlaikyti rankas ištiestas į šonus 10 mėnesių iš eilės, kad išsilaikytumėte ore – būtent tiek laiko be nusileidimo gali skristi rekordininkas juodasis čiurlys.

Nors Velso ornitologas Ronaldas Lockley dar 1970 metais iškėlė hipotezę, kad juodasis čiurlys gali būti pajėgūs tokiems žygdarbiams, tik 2016 metais Švedijos Lundo universiteto mokslininkų grupė sugebėjo patvirtinti šią teoriją.

Siekiant tai padaryti, komanda stebėjo 13 suaugusių šių paukščių, pažymėdama jas mažais duomenų registratoriais, su akselerometrais, fiksuojančiais jų skrydžio aktyvumą, ir šviesos lygio jutikliais, leidžiančiais nustatyti jų buvimo vietą. Kai kurie paukščiai buvo sekami kelerius metus, kai jie žiemai migruodavo iš Švedijos į pietus nuo Sacharos ir atgal.

Rezultatai patvirtino tai, kas buvo ilgai įtariama – juodieji čiurliai didžiąją savo laiko dalį praleidžia ore. Stebėti paukščiai nuosekliai leisdavo laiko ant žemės tik du mėnesius per metus, kai apsistodavo veistis. Nors kai kurie juodieji čiurliai likusius 10 mėnesių kartais nusileisdavo trumpam, vis tiek jos praleisdavo daugiau nei 99,5 procento savo laiko skraidydamos.

Trys iš juodųjų čiurlių visus 10 migracijos mėnesių praleido ore – tai ypač įspūdingas pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kad šie paukščiai yra gana maži ir sveria tik apie 40 gramų.

Mokslininkai mano, kad skirtumas tarp „ilgų distancijų skrajūnų“ ir tų, kurie nusileido, gali būti jų plunksnose; nusileidę paukščiai nesišeria, o tie, kurie visą laiką liko ore, nusimeta skrydžio plunksnas.

„Ar jos šeriasi, ar ne, gali rodyti nedidelius bendrosios būklės ar parazitų naštos skirtumus ir paaiškinti atskirų rūšies paukščių skrydžio elgseną“, – tuo metu paskelbtame pranešime aiškino tyrimo autorius Andersas Hedenströmas.

Bet kaip, po velnių, joms pavyksta taip ilgai išbūti ore? Fizinis aktyvumas kainuoja energiją, tačiau juodieji čiurliai prisitaikė naudoti santykinai mažai energijos per savo ilgesnius skrydžius.

„Juodieji čiurliai evoliuciškai tapo labai efektyviais skrajūnais, turinčiais aptakias kūno formas ir ilgus bei siaurus sparnus, generuojančius keliamąją jėgą maža kaina“, – „Nature“ sakė Hedenströmas. Tai padeda jiems naudoti mažiau energijos, nors jie gali greitai pasipildyti energijos skraidančiais vabzdžiais.

Be užkandžių skrydžio metu, mes, žmonės, galime pamiegoti, kad įkrautume baterijas skrisdami, tačiau ar šie paukščiai daro tą patį, lieka neatsakyta. „Jos gali elgtis kaip fregatos ir miegoti sklandydamos“, – teigė Hedenströmas Lundo pranešime. „Kiekvieną dieną, temstant ir auštant, šie paukščiai pakyla į maždaug 2–3 kilometrų aukštį. Galbūt jos miega sklandydamos žemyn, bet mes nesame tikri.“

Kuo galime būti tikri, tai, kad skraidyti be sustojimo 10 mėnesių yra nemenkas žygdarbis.