Intymiems pasimatymams butą nuomojančio verslininko kaimynai viešumo nepageidauja

Net dviem teismams teko nagrinėti vieno uostamiesčio gyventojo prašymą. Vyras duonai užsidirba ne tik tvarkydamas kompiuterius. Pagal išduotą verslo liudijimą jam priklausantį butą nuomoja trumpalaikės nuomos pagrindais.

Trumpam užsukti į miesto centrinėje dalyje stovinčiame daugiabutyje įrengtus apartamentus jų savininkas siūlo porelėms. Sudarant trumpalaikės nuomos sutartį nuomininkai įspėjami apie maksimalų dviejų asmenų skaičių.

Nuomos mokestis papildomam suaugusiam asmeniui per parą siekia 30 eurų.

Norėdamas apsisaugoti nuo galimų klientai gudravimų, kad bute vienu metu neatsirastų daugiau žmonių, kurie gali jame surengti nuostoliais pasibaigsiantį vakarėlį, klaipėdietis nusprendė apsidrausti - ties savo butu įrengti vaizdo stebėjimo kamerą.

Tokia praktika pasiteisino kituose jo valdomuose ir nuomojamuose nekilnojamojo turto objektuose.

Vyras tikina, kad dėl suplanavimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą pačiame bute taip, kad nebūtų pažeistas nuomininkų privatumas, techninių galimybių nėra. Ji fiksuotų vaizdą gyvenamajame kambaryje, kas pakenktų verslui.

Nors klaipėdietis teigia, kad tai padės užtikrinti ir viešąją tvarką laiptinėje bei kaimynų ramybę, toks sumanymas patiko ne visiems.

Bendrojo naudojimo laiptinės antrojo aukšto aikštelėje įrengta vaizdo stebėjimo kamera vaizdą fiksuotų ne visą laiką. Tik tada, kai asmuo prieis prie pat nuomojamo buto durų (15 centimetrų atstumu) ir bandys jas atidaryti.

Iš pradžių teigta, kad kartu būtų filmuojamas praėjimas link kitų dviejų šalia esančių butų, bet vėliau patikinta, jog bendras koridorius ir juo praeinantys žmonės nebus matomi.

Butą porelėms nuomojantis vyras kreipėsi į arčiausiai gyvenančius kaimynus ir paprašė jų sutikimo laiptinėje įrengti vaizdo kamerą. Neprieštaravo tik vieno buto savininkas. Antrojo - nesutiko.

Kaimyno niekaip neįtikinęs verslininkas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą ir paprašė leidimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą be pastarojo sutikimo. Ir dar priteisti iš užsispyrėlio bylinėjimosi išlaidas.

 INFORMACIJA. Daugiabučio laiptinėje ant lubų sumontuota vaizdo kamera galėtų fiksuoti ne tik apartamentų nuomininkus, bet ir kokiu laiku bei kaip dažnai šiame name gyvenantys žmonės išeina iš namų bei į juos grįžta, kas pas juos lankosi. Dariaus ČIUŽAUSKO nuotr.

Ne savo noru prieš teismą stojęs vyras pareiškė, jog deklaruojamas vaizdo kameros įrengimo tikslas (užtikrinti viešąją tvarką) yra neproporcinga priemonė siekiui riboti jo teisę į privatų gyvenimą. Tuo labiau kad viešosios tvarkos užtikrinimas yra deleguota valstybės institucijoms, o ne verslu užsiimančiam privačiam asmeniui.

Taip pat suabejota, ar tikrai bus laikomasi sukauptų asmens duomenų apsaugos reikalavimų bei nepasitaikys piktnaudžiavimo, nes yra galimybė kameros fiksuojamą vaizdą stebėti gyvai. Kaip ir nesunkiai pakeisti jos stebėjimo lauką.

Techninės kameros galimybės šioje laiptinės zonoje leidžia automatiškai pradėti fiksuoti vaizdą dar iki judėjimo, atpažinti veidus, atlikti praeinančių asmenų skaičiavimą ir daugybė kitų funkcijų. Negarantuota, kad šie duomenys nepateks į piktavalių programišių rankas.

Verslininkui pateikti net keli pavyzdžiai, kaip neįrengiant vaizdo kameros galima skaičiuoti į nuomojamą butą patenkančius asmenis. Reikia tik internetinės svetainės paieškoje įrašyti elementariausią frazę „klientų skaičiavimas“ ir pasirinkti iš daugybės siūlomų technologinių sprendimų.

Kaimynas buto nuomotojo ieškinį paprašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jį palaikė ir namo bendrijos pirmininkas. Jo teigimu, dalis laiptinės gyventojų pasirašydami dėl leidimo įrengti kamerą nelabai suprato dėl ko pasirašė, kadangi nevisiškai paaiškinta, už ką yra prašoma pasirašyti.

Ieškinį išnagrinėjęs teismas priminė, kad Konstitucija nurodo, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.

Informacija apie jį gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Konstatuota, kad laiptinė ties verslininko ir kaimyno butų durimis, patenkanti į vaizdo stebėjimo lauką, nėra laikytina vieša vieta.

Teismas butą nuomojančio klaipėdiečio ieškinį atmetė ir be kaimyno sutikimo vaizdo kameros įrengti neleido.

„Ieškovo reikalavimas leisti įrengti vaizdo stebėjimo kamerą be atsakovo sutikimo ir vykdyti vaizdo stebėjimą tikslu apsaugoti turtą bei viešąją tvarką neužtikrina atsakovo teisių į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi. Taip pat adekvačios ir pakankamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas“, - sprendimą motyvavo teisėja Rūta Zubrickaitė.

Verslininkas nepasidavė ir nepalankų verdiktą apskundė aukštesnės instancijos teismui. Tačiau ir Klaipėdos apygardos teismas jo skundo netenkino, palikdamas galioti Apylinkės teismo priimtą sprendimą.

Negana to, verslininkas privalės kaimynui atlyginti ir 1 800 eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.