Kai kurie žmonės į pokalbį įsiterpia beveik automatiškai. Pavyzdžiui, žmogus gali bijoti, kad pamirš savo mintį, jeigu per ilgai lauks progos pasisakyti.
Kitais atvejais pertraukinėjimas gali būti susijęs su noru kontroliuoti pokalbio eigą. Galimybė greitai įsiterpti ar pakeisti pokalbio kryptį žmogui gali suteikti didesnio užtikrintumo jausmą.
Tokia bendravimo maniera gali susiformuoti dar vaikystėje
Tokio elgesio priežastys kartais atsiranda dar vaikystėje. Jei vaikui šeimoje nuolat tekdavo kalbėti greičiau ar garsiau už kitus, kad būtų išgirstas, toks bendravimo modelis gali išlikti ir suaugus.
Vis dėlto psichologai ragina skirti skirtingas pertraukinėjimo formas. Trumpa replika nebūtinai reiškia norą nutildyti kitą žmogų.
Draugiškame ar šeimos pokalbyje žmonės kartais pertraukia vienas kitą norėdami parodyti, kad pritaria, papildyti pasakojimą ar išreikšti susidomėjimą. Kai kuriems žmonėms toks bendravimo stilius yra visiškai įprastas ir nesukelia diskomforto.
Visai kitaip situacija atrodo tada, kai žmogus nuolat neleidžia kitam užbaigti minties, perima žodį arba pokalbį vis nukreipia į save. Toks elgesys gali sudaryti įspūdį, kad pašnekovo nuomonė nėra svarbi, ir ilgainiui pabloginti santykius.
Priežastis gali būti ne tik įprotis
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į galimą nuolatinio pertraukinėjimo ryšį su dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD).
Kai kuriems suaugusiesiems, turintiems ADHD, gali kilti stiprus noras išsakyti mintį vos tik ji atsiranda, nes bijoma ją greitai pamiršti. Be to, jiems gali būti sunkiau palaukti savo eilės pokalbyje arba ilgą laiką išlaikyti dėmesį ties viena tema.
Tačiau vien tik įprotis pertraukinėti pašnekovą nereiškia, kad žmogus turi ADHD. Toks elgesys būdingas daugybei žmonių, neturinčių šio sutrikimo, ir gali būti susijęs su visiškai kitomis priežastimis.
Jeigu dėmesio ar savikontrolės sunkumai nuolat pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse ir sukelia rimtų problemų, specialistai rekomenduoja apie tai pasikalbėti su kvalifikuotu specialistu, o ne bandyti diagnozuoti save.
Pertraukinėjimą gali skatinti ir vaizdo skambučiai
Ypatingą vaidmenį gali atlikti bendravimas internetu. Vaizdo skambučių metu pašnekovams sunkiau pastebėti gestus, kūno judesius ir kitus neverbalinius signalus, kurie padeda suprasti, kada žmogus jau baigia kalbėti.
Be to, gali atsirasti nedidelis garso perdavimo vėlavimas. Todėl vienas pokalbio dalyvis gali pradėti kalbėti manydamas, kad kitas jau baigė sakinį, nors iš tikrųjų jis dar kalba.
Taigi nuolatinis pašnekovo pertraukinėjimas gali turėti daugybę priežasčių – nuo vaikystėje susiformavusio bendravimo modelio iki dėmesio ypatumų ar techninių trikdžių per vaizdo skambučius.
Todėl vien iš šio įpročio nereikėtų spręsti apie žmogaus charakterį ar jo požiūrį į aplinkinius.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą