Šio namo vietoje XIX a. antrojoje pusėje veikė iš Kuršmarių tonomis gintarą kasusios ir vadinamąjį gintaro lobį radusios firmos „Stantien & Becker“ kontora. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Išblukę gintaro magnatų pėdsakai Klaipėdoje

2022-05-08 14:00

Baltijos gintaras kartu su krepšiniu yra vieni ryškiausių Lietuvos ambasadorių užsienyje, todėl kiekvienas miestas, miestelis stengiasi akcentuoti bet kokius jų istorinius pėdsakus. Palanga didžiuojasi Gintaro muziejumi, grafo Felikso Tiškevičiaus kolekcija. Neringa turi pernai atidarytą nuostabų, modernų Mizgirių gintaro muziejų Nidoje bei Gintaro įlanką Juodkrantėje. Klaipėda šioje istorinėje Baltijos aukso grandinėlėje buvo tarsi tuščia vieta pajūryje.

Pasirodo, ir uostamiestis gali pasigirti kol kas tik saujelei žmonių žinomomis su pačia vadinamojo Juodkrantės lobio radėja garsiąja firma „Stantien & Becker“ susijusiomis vietomis. Uostamietyje buvo gintaro magnatų kontoros.

Pradžia - Šūdnagiuose

Friedrichas Wilhelmas Stantienas (gimė 1817 m. Tilžėje, mirė 1891 m. Klaipėdoje) ir jo partneris Moritzas Beckeris (gimė 1830 Danzige, mirė 1901 m. Heringsdorfe, Vokietijoje) yra kultinės XIX a. asmenybės, aukso raidėmis įrašytos į gintaro gavybos istoriją.

Būtent jų 1858 m. Klaipėdoje įkurta firma „Stantien & Becker“ iš Kuršių marių dugno nuo 1862 m. per beveik 30 metų iškasė 2 250 tonų gintaro ir rado vadinamąjį gintaro lobį su 435 archeologo Richardo Klebso knygoje aprašytais (115 - nupiešti) daugiausiai neolito laikų (III tūkstantm. pr. Kr.) dirbiniais.

Jų kopijas mes ir matome Palangoje, Nidoje, nes originalai išlikę vos 9 ir saugomi Vokietijoje.

Įdomu tai, kad gintarą kasti pirmiausia pradėjo ne mariose, o žemyne, netoli Priekulės buvusiame kaimelyje pikantišku Šūdnagių pavadinimu.

1938 m. dienraščio „Vakarai“ straipsnyje rašoma, jog „1857 m. Priekulės dvaro savininkas Sperberis rado savo pievose, grabes (griovius - D.N.) bekasant, gintaro ir pardavė jį tais metais už 2 000 dolerių“.

Tais pačiais metais F. W. Stantienas pradėjo kasti gintarą pas ūkininką Šūdnagį „pievoje tarp girios ir kanalo“.

Tačiau tikroji gintaro magnatų iškilimo istorija prasidėjo ėmus gilinti laivakelį Kuršmarėse: verslininkai kažkaip sužinojo, kad rausiant marių dugną iškastame dumble randama ir daug gintaro gabalų. Jie sugalvojo puikų planą: gavo leidimą iš Prūsijos valdžios nemokamai gilinti farvaterį mainais už teisę pasilikti visą rastą gintarą.

Dirbtinai XIX a. suformuota Juodkrantėje esanti Gintaro įlanka - simbolinė ir itin svarbi vieta, kurioje buvo įrengtas minėtai firmai priklausiusių žemkasių uostelis. Verslui įgavus pagreitį, Kuršių mariose pūškavo 21 garinė žemsemė.

Kartu su gintaro grynuoliais aptikus akmens amžiaus žmonių rankomis pagamintus amuletus, figūrėles, papuošalus, šis radinys tapo pasauline sensacija. Iki 1885 m. „Stantien & Becker“ įspūdinga ir Juodkrantę, Kuršių neriją visame pasaulyje išgarsinusi gintaro kolekcija apkeliavo Europą, Šiaurės Ameriką, kai kurias Lotynų Amerikos šalis, Aziją, Afriką.

Viena iš vadinamojo Juodkrantės lobio antropomorfinių figūrų (kopija), rastų Kuršmarėse. Gintaro muziejus Palangoje. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Bandys įamžinti

Dauguma klaipėdiečių praeina pro tvarkomą Kūlių Vartų g. 14 esantį pastatų kompleksą, tačiau retas žino, kad būtent šioje vietoje savo laiku buvo „Stantien & Becker“ kontora.

Kraštotyrinio detektyvo gijos veda į senąsias Klaipėdos miesto adresų knygas. Rašoma, kad tuometėje Steintorstraße Nr. 4 1858 m. vieno namo savininkas yra F. W. Stantienas.

Pirklys ir smuklininkas. Tais metais pastate veikė „svetingumo“ namai ir firma „F.W.Stantien“. 1866 m. adresų knygoje jau žymima firma „Stantien & Becker“.

Dabar adresu Kūlių Vartų g. 14 yra 4 pastatai, todėl iškilo klausimas, kurio iš jų konkrečiai vietoje veikė gintaro magnatų kontora. Į jį padėjo atsakyti Klaipėdos universiteto istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas, nurodęs 1864-1865 m. tuomečio Mėmelio planą (vok. „Plan und Nachweisung der ehemaligen Gouvernements-Grundstuecke zu Memel“).

Jame Nr. 4 pažymėtas ilgas, palei pačią Kūlių Vartų g. ištįsęs pastatas. Jame ir veikė garsiosios firmos kontora, tačiau autentiško namo nebeliko. Jo vietoje 1887 m. išdygo naujas (išlikęs iki mūsų dienų) pastatas, kuriame įsikūrė Mėmelio apskrities ligoninė.

XIX a. pab. - XX a. pr. radosi daugiau statinių, sudarančių visą kompleksą, kuriame XX a. antrojoje pusėje veikė Odos ir venerinių ligų dispanseris.

Ši vieta prieš kelis dešimtmečius buvo apleista ir ilgai nepuošė miesto centro, tapo pūliniu. Pastatus įsigijus advokatui Remigijui Jakštui teritorija po truputį atgyja, jau sutvarkyta, restauruota dalis pastatų, viename name įsikūrė šeimos klinika.

„Vakarų ekspresui“ R. Jakštas teigė, jog atlikus profesionalią istorinę analizę išties galima būtų ant 1887 m. datuojamo namo fasado pakabinti atminimo lentelę su informacija, jog šioje vietoje XIX a. antrojoje pusėje veikė garsiosios firmos „Stantien & Becker“ kontora, priminti gintaro gavybos istoriją ir taip įtraukti Klaipėdą į savotišką gintaro gavybos istorijos žemėlapį.

Be kita ko, remiantis tos pačios Mėmelio adresų knygos 1866 m. duomenimis aiškėja, kad dar vieną (arba iš Kūlių Vartų g. perkeltą) kontorą firma „Stantien & Becker“ turėjo ir dab. Turgaus aikštėje (Friedrichsmarkt, Haus Nr. 10/12).