Išgąsdino pajūrį nuklojusios negyvos plekšnės

(6)

Pasklido žinia, kad Olando Kepurės pajūrio ruože pilna negyvų plekšnių, dalijamasi filmuota medžiaga ir įvairiausiais komentarais. O specialistai tik pečiais trauko ir sako, kad dėl tokių niekų jokie tyrimai atlikti nebus. Paukščiai per tris dienas viską utilizuos.

„Ar jūs matėte tuos filmuotus kadrus? Ar suskaičiavote, kiek ten tų plekšnių? Tų žmonių, kurie filmavo, aš paklausčiau, o kada per milijoną metų po kokio nors štormo yra nebuvę išmesta negyvų žuvų pakrantėje. Po kiekvieno didesnio štormo ir buvo, ir bus išmetama ant kranto negyvų žuvų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.

Pasak ekologo, jeigu štormas užklumpa žuvis staigiai, būna kad nesuveikia jų „meteorologija“, jos nespėja pasitraukti ir tiesiog suplakamos. Bet tada, anot E. Paplauskio, turėtų būti įvairesnių žuvų, o šiuo atveju tik plekšnės, todėl labai panašu, kad iškratyta žvejų gaudyklė.

Dažnai būna, kad žvejai per štormą negali iškelti savo gaudyklių. To neįmanoma padaryti, nors jos būna gana negiliai. Štormo metu, kuris, tarkime, trunka savaitę, žuvys suplakamos gaudyklėse, bangos jas pritalžo ir jos tampa nebekondicinės, kai ištraukiamos po savaitės. Tai negi žvejai tokias plukdysis į krantą, jie paima, iškrato gaudykles ir viskas.

Greičiausiai žvejai iškratė gaudyklę

Pasak ekologo, ir nieko baisaus čia nėra, nes gamta labai greitai gaišenas utilizuos. Toks kiekis, kuris pastebėtas prie Olando Kepurės, tikrai nieko nereiškia - paukščiai per tris dienas viską sunaikins.

E. Paplauskio teigimu, kas iš tikrųjų nutinka, kiekvienu atveju sunku pasakyti, nes paprastai niekas tiksliai ir nežino. Bet, kiek jis sprendžia iš nufilmuotos medžiagos, reikėtų kelti klausimą, kodėl tiek mažai negyvų žuvų išmesta į krantą. Anot jo, paprastai po štormo būna daug daugiau negyvų žuvų ir įvairių rūšių, be to, jos būna labiau paskleistos.

„Tikrai nėra tai, ką gali žmonės įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, prarūdijo iprito bombos. Tas feisbukinis pasaulis kartais būna šiek tiek neadekvatus. Ten keliami klausimai dėl visko. Gal ir reikėtų susirūpinti, jeigu negyvomis žuvimis būtų nusėtas 10 kilometrų Baltijos jūros pakrantės ruožas. Jeigu būtų išmesta apie 3 tonas žuvų, tada galėtume kelti klausimą, kad kažkas daro kokią nors neleistiną veiklą, ar koks žvejybos traleris jų neišpylė. Tada tikrai būtų prasmė gilintis toliau“, - sakė E. Paplauskis.

Jo teigimu, dvidešimt ar trisdešimt ant kranto išmestų plekšnių nieko nekeičia. Dėl tokių dalykų niekas galvos nesuks ir kokių nors tyrimų tikrai nedarys. Ekologas žadėjo dar nueiti ir pasižiūrėti, ar ties Karkle nėra nugaišusių žuvų. Kadangi jų tėra tik vienoje vietoje, jis linkęs manyti, kad vis dėlto iškratyta žvejų gaudyklė.

VAIZDAS. Žmonėms, vaikščiojantiems prie jūros, nerimą sukėlė štai toks vaizdas. Socialinio tinklo nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder