INTRIGA. Dešimtmečius po asfalto danga buvę ir dabar atkasti Sendvario dvaro XIX a. ūkinio namo pamatai. Paaiškėjo, jog čia būta trijų galingų krosnių, kurių tiksli paskirtis dar neaiški. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Istorinių vartų į Klaipėdą renesansas

(8)

Uostamiestyje prieškariu būta ne vieno dvaro komplekso, tačiau sovietinės okupacijos metais šie Rytprūsių kultūros objektai negailestingai sudarkyti, todėl dabar miestas negali pasigirti vientisa, autentiško dvaro teritorine struktūra, ansambliu.

Ši situacija keisis: pradėti didžiuliai ir kelerius metus truksiantys paveldo tvarkybos darbai paties seniausio, XIV a. menančio Sendvario teritorijoje, kurioje archeologai neseniai atkasė įspūdingus XIX a. ūkinio namo su galingomis krosnimis pamatus.

Iki 2025 m. ši daugybę istorinių inkliuzų slepianti aplinka pasikeis kardinaliai, nes pirmą kartą uostamiestyje bus atkurta visa dvarvietės struktūra: restauruoti išlikę pastatai, sunaikintų vietoje iškils nauji, bus atkurti senieji takai, fontanas, vieta atverta visuomenei bei pritaikyta kurtis verslui.

„Kai įsigijome didžiąją dalį Sendvario dvaro teritorijos, labai greitai suvokėme, kad šis projektas bus ypatingas. Atiduosime duoklę miesto istorijai. Sendvaris minimas ne viename jos kontekste, buvęs svarbiu strateginiu objektu, net savotiškais vartais į miestą, ką pažymėjo ir 1923 m. vykusios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vadas Jonas Polovinskas-Budrys“, - „Vakarų ekspresui“ teigė projekto vystytojos UAB „Augama“ direktorė Jūratė Kazbaraitienė.

Plėštas, degintas

Daugumai klaipėdiečių frazė „Sendvaris“ nekelia jokių asociacijų su dvarinės kultūros paveldu ir labiau reiškia įvairiausia technika užgriozdintą, keletą senų pastatų turinčią teritoriją pakeliui į Tilžės turgų.

Tačiau pasigilinus atsiveria patys įdomiausi šio dvaro istoriniai horizontai, nukeliantys į Memelburgo pilies bei jos komtūrijos egzistavimo laikus.

Dvaro ištakomis laikomi 1376 m.: pradžioje tai galėjo būti tik aptvaras, kuriame laikyti gyvuliai Memelburgo pilies įgulai. Vėliau šalia jo buvo pastatyti administraciniai-gyvenamieji pastatai juos aptarnavusiems žmonėms bei ūkiniai statiniai. 1402 m. toje vietoje buvo įkurtas avininkystės ūkis, kuris Klaipėdos pilies riterius aprūpindavo maistu ir kailiais.

XVII a. Sendvarį (vok. Althof) valdė Jakobas Tiede, Friedrichas Werneris. Pastarasis save kildino iš kilmingos Werner von Ursel giminės, tarp kurių būta ir Vokiečių ordino magistrų. 1723 m. buvo įkurtas naujas administracinis vienetas - Sendvario valsčius.

Dvare 1807 m. galimai lankėsi tuo metu nuo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto bėgusi bei Klaipėdos rotušėje rezidavusi karališkoji Prūsijos šeima: karalius Friedrichas Wilhelmas III su ikoniškąja žmona Luize. Tuometis dvaro valdytojas, Klaipėdos pirklys bei tiekėjas Johnas Ruppelas karaliaus vaikams net įrengė specialų jodinėjimo maniežą.

Septynmečio karo pradžioje, 1757-aisiais, dvare įsikūrė rusų kariuomenės dalinys, kuris sodybą apiplėšė, nuniokojo dvaro valdytojo namus, išvarė 120 galvijų bandą ir prieš supleškinant pastatus iš vieno rūsio išrideno 15 statinių alaus. Tais pačiais metais sudeginta dvaro komplekso dalis buvo atstatyta, dabartinėje vietoje iškilo pagrindiniai rūmai.

1860-1912 m. dvaras plėtėsi, pastatyti nauji pastatai. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m., rusų patrankų sviediniais apšaudyti dvaro rūmai bei tvartai buvo sudeginti, tačiau nuo 1902 m. iš tremties grįžusio dvaro savininko Antono Conrado atstatyti.

ĮSIAMŽINO. Iš Memelburgo atkeliavusi plyta su šuns pėdos įspaudu. „Pėduotų“ plytų Sendvaryje rasta ir daugiau: yra net su paršelio kanopų žyme. Deniso NIKITENKOS nuotr.

ĮSIAMŽINO. Iš Memelburgo atkeliavusi plyta su šuns pėdos įspaudu. „Pėduotų“ plytų Sendvaryje rasta ir daugiau: yra net su paršelio kanopų žyme. Deniso NIKITENKOS nuotr.

1923 m. korta

Sendvario sode vykusio smarkaus susišaudymo metu 1923 m. sausio 15-osios naktį žuvo beveik pusė visų Klaipėdos užėmime dalyvavusių lietuvių. Kulkos būtent šioje teritorijoje pakirto net penkis iš dvylikos kovotojų. Vienas jų - jauniausias, vos 15 metų buvęs Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivis Algirdas Jesaitis, kurį iki šiol sausio 15-ąją prie kapo pagerbia minėtos ugdymo įstaigos mokiniai.

Išeivijoje, JAV, J. Polovinskas-Budrys apie šio objekto užėmimo reikšmę rašė taip: „Sendvaris, tai lyg vartai į miestą.“ Sendvario užėmimo operacijos vadas kpt. Povilas Strelnikas šią vietą savo raporte buvo pavadinęs „atramos punktu Klaipėdai paimti“.

Mūšį laimėję lietuviai į nelaisvę paėmė 6 prancūzų kariškius, 17 policininkų, laisvanorių bei perėmė 9 kulkosvaidžius.

Galima tik stebėtis, kodėl tokia reikšminga, su karine 1923 m. operacija susijusi vieta niekada nebuvo patekusi į uostamiesčio valdžios radarą: ant rūmų nėra net atminimo lentos, nors šiemet minimas 100 metų jubiliejus.

Taigi, į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta 3,85 ha Sendvario teritorija viešojo pažinimo erdvėje nuo pat pokario taip ir liko paraštėse. Dvarvietė buvo tapusi įvairiausių auto- ir motomechanikos, elektros ir kt. specializuotų paslaugų teikimo sala, nuolat prigrūsta technikos, nukabinėta reklaminėmis iškabomis.

ISTORIJA. XVIII a. menantis, šiuo metu tvarkomas ūkinio pastato rūsys. Pasakojama, kad būtent iš jo 1757 m. rusų kariai išrideno 15 alaus statinių, o paskui „netyčia“ sudegė pastatai.Deniso NIKITENKOS nuotr.

ISTORIJA. XVIII a. menantis, šiuo metu tvarkomas ūkinio pastato rūsys. Pasakojama, kad būtent iš jo 1757 m. rusų kariai išrideno 15 alaus statinių, o paskui „netyčia“ sudegė pastatai.Deniso NIKITENKOS nuotr.

Įspūdingi pamatai

Didžiąją dalį dvaro teritorijos su pagrindiniais dvaro rūmais, dviem autentiškais ūkiniais pastatais, buvusio parko fragmentu prieš keletą metų įsigijo Klaipėdoje registruota UAB „Augama“, kuri užsimojo šią teritoriją atgaivinti paversdama ją verslui bei visuomenei pritaikyta vieta.

Po ilgų derinimo procedūrų šį pavasarį pagaliau startavo išlikusių dvaro pastatų paveldo tvarkybos darbai. Šiuo metu restauruojamas rūmų fasadas ir vidus, statybininkai išardė antrojo ūkinio pastato stogą, sovietinius elementus atidengdami autentiškas prieškario konstrukcijas, kurios bus išsaugotos.

Vieni įdomiausių procesų - tai buvusių bei dešimtmečius po asfalto danga paslėptų dvaro statinių pamatų atkasimas, kadangi jų vietoje išdygs tokių pačių tūrių, prie dvaro aplinkos pritaikyti nauji administraciniai pastatai.

„Dvaro šeimininkai nepabūgo iššūkių žinodami, kad vystant projektą reikės išlaikyti visą teritorinę užstatymo struktūrą. Norint tai padaryti, reikalingi detalūs archeologiniai tyrimai, kurie šiuo metu ir vyksta“, - „Vakarų ekspresui“ teigė UAB „Uostamiesčio projektas“ vadovė Snieguolė Stripinienė.

Pakalbinus archeologinių tyrimų vadovą Roką Kraniauską, šis tikino, jog kol kas išskirtiniais radiniais pasigirti negalima, tačiau akį traukia pačios atidengtos struktūros.

„Susiduriame su kitokia dvaro aplinka nei Žemaitijoje: vokiškieji dvarai nebuvo tokie prabangūs, kaip Tiškevičių ar Oginskių paveldas Kretingoje, Palangoje, Plungėje. Tai yra įdomu, nes išvystame mažiau pažįstamą dvarinę kultūrą. Dabar apie 370 kv. m plote atkasėme buvusio, apie XIX a. statyto ūkinės paskirties namo pamatus. Jau nustebino tai, jog jame buvo trys galingos krosnys, kurių paskirtį kol kas dar tik spėjame. Atsidengė dviejų apie 2x2 m ir vienos 4x4 m XX a. pr. statybos krosnių padai. Didžioji turėjo ir išmūrytą lataką orui paduoti. Tokiomis krosnimis gyvenamųjų patalpų nešildė“, - kasinėjimų vietoje „Vakarų ekspresui“ pasakojo R. Kraniauskas.

LIUDYTOJAI. XX a. I pusės ir sovietmečio buteliai atskleidžia skirtingus Sendvario etapus. Po Antrojo pasaulinio karo dvarvietės teritorija ir išlikęs paveldas buvo sudarkyti.Deniso NIKITENKOS nuotr.

LIUDYTOJAI. XX a. I pusės ir sovietmečio buteliai atskleidžia skirtingus Sendvario etapus. Po Antrojo pasaulinio karo dvarvietės teritorija ir išlikęs paveldas buvo sudarkyti.Deniso NIKITENKOS nuotr.

Tad svarstoma, jog šiame pastate galėjo būti džiovinami linai, grūdai, vykdoma ūkinė veikla, kuriai reikėjo šilumos.

Pamatų statybai, kaip ir pagrindiniuose dvaro rūmuose, panaudotos iš Memelburgo pilies atkeliavusios, didžiulės XV a. ir XVIII a. siekiančios plytos. Jos veikiausiai buvo įsigytos viename iš aukcionų, kai XIX a. pats miestas pilį išardė, o statybinę medžiagą pardavė. Pilies plytos įmūrytos į ne vieną senamiesčio pastatą.

„Šiemet bus atkasti dar trijų pastatų pamatai, siekiant nustatyti tikslius jų tūrius. Dabar tiriamame plote aptikome XVII a. pab.-XVIII a. indų šukių, glazūruotų koklių, kaolino pypkių fragmentų. Šie radiniai greičiausiai pateko su žemėmis pokariu pertvarkant teritoriją ir su pastato istorija nesusiję. Daugiausiai radinių - iš XX a. pirmosios pusės ir pokario: alaus, vyno buteliai ir kt. Pastatas patyrė daug virsmų, pokariu veikiausiai buvo apgyvendintas“, - pasakojo archeologas.

Jis pridūrė, jog vakarinėje pastato dalyje patyrinėjus vienos patalpos aslą sužinota dvaro teritorijos XVI-XVII a. geografinė aplinka.

„Pamatėme, kad ant keliasdešimties centimetrų sapropelio sluoksnio užpiltas storas molio sluoksnis. Kitaip - vieta sausinta, nes sapropelis - tai supuvusi organinė medžiaga. Iš istorinių šaltinių žinome, kad netoliese sruveno į anapus Mokyklos gatvės telkšantį Malūno tvenkinį įtekantis upelis. Tai - įdomu, nes leidžia daryti prielaidą, kad patys seniausi dvaro likučiai turėtų būti labiau į rytus nuo atkasto pastato, mat kinta reljefas: žemesnę, buvusią pelkėtą vietą keičia kalvelė, ant kurios įrengtos ir dvejos senosios kapinės. Taigi, kasinėjimai leidžia įminti kai kurias paslaptis. Galbūt dar daugiau detalių sužinosime atidengę kitų pastatų pamatus“, - svarstė R. Kraniauskas.

PERSPEKTYVA. Taip turėtų atrodyti restauruoti pagrindiniai Sendvario rūmai. Rusva spalva specialiai išryškinta autentiškoji fasado dalis, o balta - jau sovietmečio statyba.  UAB „Uostamiesčio projektas“ vizualizacija

PERSPEKTYVA. Taip turėtų atrodyti restauruoti pagrindiniai Sendvario rūmai. Rusva spalva specialiai išryškinta autentiškoji fasado dalis, o balta - jau sovietmečio statyba.  UAB „Uostamiesčio projektas“ vizualizacija

Kitoks dvaras

Tiek archeologai, tiek architektai pabrėžė, jog didžiausia šio projekto vertybė yra vokiškosios dvarvietės teritorinės užstatymo struktūros atkūrimas.

„Jei Žemaitijoje būta tarnų namų, kumetynų, įvairių oranžerijų, altanų, tai šiuo atveju - nieko panašaus. Prūsijoje, Vokietijoje dvarai buvo ūkiniai, administraciniai vienetai, kurie aptarnavo pilį, miestą. Prabangą demonstravusio dvarininkų luomo nebuvo. Samdomi žmonės dirbo dvaruose už pinigus. Žinoma, kurta ir kultūrinė erdvė: sodai, pasivaikščiojimų takai, medžių alėjos ir panašiai“, - teigė jis.

Sendvaris garsėjo vienu gražiausių Klaipėdos apylinkėse parkų-sodų, kuriame 1807 m. Mėmelyje rezidavęs Prūsijos karalius rusų karininkams esą surengė puotą. Deja, šis sodas - sunaikintas statant Tilžės žiedą.

Iš viso raudonplyčių namų ansamblio išsiskyrė ir tinkuoti, kitokios architektūros pagrindiniai dvaro rūmai, kurie buvo rekonstruoti sovietmečiu pastatant antrąjį aukštą. Architektai nusprendė vizualinėmis priemonėmis atskirti, kuri dvaro dalis yra autentiška, o kuri - ne: fasadas jau dažomas skirtingomis spalvomis. Restauruojama rūmų laiptinė, pabrėžtos autentiškos detalės visame pastate. Atidengdami senąsias sienas, grindinį, darbininkai pluša skliautuotuose rūmų rūsiuose.

Pikantišką detalę yra pateikęs prof. Romualdas Deltuvas: gali būti, jog būtent Sendvaryje kabojo paskutiniojo, XIX a. Juodkrantėje sumedžioto Kuršių nerijos elnio ragai. „Pastarojo ragai dar 1820 m. puošė <...> Sendvario rūmų menę“, - rašė mokslininkas.

Dar vienas istorinis inkliuzas: tai - XVIII a. menantis, skliautuotas rūsys pirmajame ūkiniame pastate. Galimai jame ir buvo laikomos tos 15 rusų karius suviliojusios alaus statinės. Žinant, jog pelkėtame Dangės žemupyje įkurtame Klaipėdos mieste rūsių apskritai yra itin mažai, išlikę ir dabar jau nusausinti, išvalyti dvaro rūsiai nebus uždari.

„Virš ūkinio pastato rūsio projekto vystytojai nori įrengti kavinę, o patį rūsį išnaudoti kaip istorinę erdvę, į kurią bus galima laisvai patekti. Tas pats pasakytina ir apie įspūdingus rūmų rūsius“, - sakė S. Stripinienė.

DETALĖS. Pati didžiausia krosnis turėjo specialiai pagamintą lataką (pirmame plane per vidurį) orui paduoti. Kaitra buvusi tokia didelė, jog dulkėmis virto storiausios plytos. Deniso NIKITENKOS nuotr.

DETALĖS. Pati didžiausia krosnis turėjo specialiai pagamintą lataką (pirmame plane per vidurį) orui paduoti. Kaitra buvusi tokia didelė, jog dulkėmis virto storiausios plytos. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Renginių vieta

Paklausta, su kokiais iššūkiais teko susidurti architektams, S. Stripinienė įvardijo užsibrėžtą tikslą maksimaliai išsaugoti autentiškas dvaro detales, o tai nėra paprasta, nes nuo sovietinių laikų teritorija, pastatai buvo darkomi ir naikinant autentą, ir keičiant senąsias konstrukcijas naujomis, kažką pristatant, perstatant.

„Sendvario antrajame ūkiniame pastate iš buvusių 20 kolonų pirmame aukšte savo vietose liko tik 4, kitos 16 - išpjautos... Naujos sovietinių laikų įvairiausios atramos įrengtos tose vietose, kur netrukdė gamybai vystytis. Mums pavyko tiksliai nustatyti autentiškųjų kolonų vietas, šie elementai bus atkurti“, - teigė architektė.

Žvelgiant į perspektyvą, Sendvaris turėtų tapti ir miestiečiams skirtų renginių vieta: rytiniame rūmų kieme suplanuota lauko estrada, senajame ūkiniame kieme savaitgaliais žiemą svarstoma įrengti čiuožyklą, o vasarą rengti turgelius.

Teritorijoje ir restauruotuose pastatuose bus informaciniai stendai, demonstruojama ikonografija, atskleidžiamos istorinės detalės. Sunaikintą sodą norima kompensuoti pasodinant daug naujų medžių, bus atstatytas fontanas, autentiškoje vietoje atkurtas pasažu virsiantis takas ir kt.

Restauruotuose ir naujai pastatytuose pastatuose bus vykdoma komercinė veikla: įsikurs biurai, parduotuvės ir kt.

Laisvūnas KAVALIAUSKAS, Klaipėdos paveldosaugininkas

DETALĖS. Pati didžiausia krosnis turėjo specialiai pagamintą lataką (pirmame plane per vidurį) orui paduoti. Kaitra buvusi tokia didelė, jog dulkėmis virto storiausios plytos. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Sendvario atgaivinimo projektas vertas dėmesio. Ne tik dėl to, kad kalbame apie seniausią Klaipėdos dvarą, bet ir jo tvarkybą: tai bus pirmas kartas miesto istorijoje, kai planuojama savo pirminėse vietose atstatyti visus dvaro teritorijos pastatus.

Kitaip - atkurti beveik visą dvaro urbanistinę struktūrą, kuri turės vieną šeimininką. Pasisekė, kad šiuo atveju verslininkai labai domisi savo objekto istorija ir suvokia jo svarbą miestui.

Atgaivinus daugybę metų darkytą dvarvietę ji kurs pridėtinę vertę ir verslui, ir klaipėdiečiams. Dar svarbu, kad bus įprasminami, aktualizuojami istoriniai įvykiai. Kalbame apie tikrus vartus į miestą, ką 1923 m. įvykių kontekste akcentavo ne tik J. Budrys, bet ir Pirmojo pasaulinio karo metu dvarą, kaip strateginį objektą, užėmę carinės Rusijos kariai.

Net kazokai yra prie dvaro nusifotografavę. Šis dvaras turi milžinišką istorinių įvykių užtaisą, sankaupą, kurią būtina išnaudoti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder