Jauni žmonės rašo CV su DI, darbdaviai juos atrenka su DI – bet darbo negauna niekas

„CV į tuštumą“

Harisas, šiemet baigęs universitetą Kalifornijoje, pateikė daugiau nei 200 paraiškų – nuo sezoninių darbų iki praktikos vietų. 

Atsakymų negavo beveik nė vieno. Ir jis – ne vienintelis. Daug jaunų žmonių sako, kad jų CV dingsta „juodojoje skylėje“ – paraiškos siunčiamos masiškai, bet grįžtamasis ryšys neegzistuoja.

Pažinčių programėlių logika darbo rinkoje

Anksčiau įmonės samdydavo 4–5 naujus darbuotojus kiekvienam šimtui esamų. Dabar – vos tris. 

Internetinės įdarbinimo platformos tapo tarsi pažinčių programėlės: kandidatai brauko, siunčia šimtus paraiškų, o darbdaviai atsirenka tik filtrų pagalba. 

Darbdaviai pasitiki robotais

Darbdaviai skundžiasi gaunantys šimtus vienodų, dirbtiniu intelektu parašytų CV. Tad į pagalbą pasitelkiami algoritmai: jie ne tik vertina gyvenimo aprašymus, bet ir rašo darbo skelbimus, atrenka kandidatus, planuoja pokalbius. 

Kai kur net pirminius pokalbius atlieka DI pokalbių robotai – kandidatas atsakinėja robotui, o sistema įvertina balsą, toną ir raktinius žodžius.

Uždaras ratas

Kuo daugiau kandidatų paraiškas kuria su DI, tuo labiau darbdaviai pasikliauja DI filtrais. Taip užsisuka uždaras ratas, kuriame realaus kontakto tarp žmogaus ir žmogaus beveik nebelieka. 

Jauni žmonės pavargsta iš naujo pritaikyti savo CV ir laiškus, o darbdaviai vis tiek mato tik „vienodą masę“.

Realybė – įstrigusi rinka

Vidutinė darbo paieškos trukmė išaugo iki kelių mėnesių, o darbuotojai vis rečiau palieka esamą darbą iš baimės likti be nieko. 

Ekspertai sako, kad tradiciniai metodai – kontaktai, pažintys, gyvi susitikimai – tampa patikimesni nei bet kokia platforma.

Kas toliau?

Kol darbdaviai ir kandidatai žaidžia „robotų žaidimą“, jauni žmonės priversti rinktis – arba pasikliauti senamadiškais būdais (pažintimis, gyvais pokalbiais), arba ir toliau siųsti savo gyvenimo aprašymus į tuštumą.

Parengta pagal theatlantic.ocm