„Jaunimo linija“: Dar vis daug jaunų žmonių nežino, kur kreiptis pagalbos

„Gyvenimas nėra tik tiesi linija“ - teigia organizacijos šūkis. „Jaunimo linija“ nuo 1991 m. aktyviai teikia emocinę paramą ir prisideda prie Lietuvos jaunų žmonių psichologinės būklės gerinimo.

Organizacijos padaliniai yra įsikūrę trijuose didžiausiuose šalies miestuose, taip pat nedidelis skyrius veikia Skuode. Per trisdešimt metų organizacija subūrė daugiau kaip 3000 žmonių komandą ir atsiliepė į beveik pusantro milijono skambučių. Tiems, kurie dėl tam tikrų priežasčių nenori kalbėti telefonu, jau septynerius metus yra teikiama emocinė parama pokalbiais internetu kasdien nuo 18 iki 24 valandos.

Tamsioji pusė išlieka

Viena svarbiausių organizacijos užduočių - teikti emocinę paramą jaunam žmogui, išklausyti ir tapti visuomenės partneriais kalbant apie paauglių psichinę sveikatą. Nors socialinėje erdvėje vis daugiau dėmesio skiriama emocinio raštingumo lavinimui, taikomos prevencinės priemonės prieš patyčias ir savižudybes, pasak „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovės Ritos Stanelytės, situacija ir toliau išlieka dviprasmiška.

„Viena vertus, situacija po truputį gerėja, tai susiję su bendru visuomenės laisvėjimu ir noru mažinti stigmas, susijusias su psichine sveikata. Žmonės darosi atviresni, drąsiau kalba, nebėra tokios gėdos jausti. Tačiau yra ir kita pusė, gerokai liūdnesnė. Dar vis daug jaunų žmonių nežino, kur kreiptis pagalbos, patiria patyčias mokykloje, galvoja apie savižudybę arba savižalą. Mūsų visų pareiga yra tas svarstykles lyginti“, - apie paauglių psichologinę būseną šalyje kalba R. Stanelytė.

Higienos instituto duomenimis, per septynerius metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus. R. Stanelytė primena: nors ir situacija gerėja, tačiau per metus ranką prieš save pakelia apie pusę tūkstančio žmonių.

„Taip, savižudybių vienetų Lietuvoje mažėja, kas labai džiugu, bet už kiekvieno statistinio vieneto yra žmogus. Ar yra gerai prarasti per penkis šimtus žmonių per metus? Man atrodo, kad ne. Jeigu paskaičiuotumėte, kiek metuose yra dienų, paaiškėtų, kad Lietuvoje nusižudo maždaug pusantro žmogaus per dieną“, - apie niūrią statistikos pusę kalba komunikacijos vadovė.

Raktas - artimo ryšio kūrimas

Pasak specialistės, svarbiausias aspektas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį visi tėvai, auginantys vaikus, - glaudaus ryšio kūrimas. Tik artimas santykis ir supratimas gali jaunam žmogui užtikrinti saugią ir tinkamą emocinę aplinką, padedančią apsaugoti nuo psichologinių sutrikimų ateityje.

„Pagrindinis priešnuodis bet kokiam baisiam savidestrukciniam elgesiui yra ryšys su vaiku. Jeigu jo nėra, tada jaunuolis nepasitiki suaugusiais ir savo tėvais, neranda su kuo pasikalbėti, prasideda slėpimo problema, nenorėjimas kreiptis pagalbos. Ir, žinoma, ypač svarbu yra bandyti kalbėtis ir suprasti savo vaiką“, - sako R. Stanelytė.

Būtinas tinkamas pasiruošimas

Viena svarbiausių „Jaunimo linijos“ grandžių - daugiau nei 400 apmokytų savanorių, teikiančių emocinę paramą telefonu ir internetu. Savanoriams kiekvieną pamainą tenka susidurti su skirtingomis situacijomis ir pašnekovais, tad pačios komandos tinkamas psichologinis paruošimas tampa svarbia organizacijos dalimi.

Prieš pradėdami dirbti su žmonėmis, savanoriai turi išklausyti keturis mėnesius trunkančius mokymus, kurių metu yra ne tik apmokomi teikti tinkamą emocinę paramą, bet ir atpažinti savo pačių jausmus, nusibrėžti ribas ir atsiriboti nuo skaudžių istorijų pasibaigus pamainos laikui.

„Dirbant tokį darbą labai svarbu psichologinis pasiruošimas. Savanorių mokymų kursai trunka keturis mėnesius ne tik tam, kad jie išmoktų teikti psichologinę paramą skambinančiajam, bet ir kad žinotų, kaip atsiriboti, jausti savo ribas. Emocinė parama yra paremta žmogiškuoju ryšiu, bet koks santykis reikalauja jėgų“, - apie savanorių psichologiją kalba R. Stanelytė.

Viena iš organizacijos savanorių atskleidžia, jog tinkamas pasiruošimas padeda ne tik pokalbių metu, bet ir leidžia geriau jaustis asmeniniame gyvenime: tampa lengviau suprasti savo ir kito jausmus, kalbėtis apie emocinę būklę, o šių įgūdžių turėtų būti mokoma mokyklose.

„Savanorystėje turi turėti daug psichologinių įrankių, kad nepriimtum į save tos sunkios naštos. Mes patys turime savo užnugarį - patyrusius ir ilgamečius savanorius, kuriems galima paskambinti, pasišnekėti ir išventiliuoti jausmus. Taip pat kalbamės tarpusavyje, dalinamės įžvalgomis. Visada atkreipiu dėmesį į savo būseną po pamainos ir pagalvoju, jog prasmingesnės veiklos turbūt nerasčiau. Dabar net sunku suvokti, kaip seniau nekalbėjau apie emocijas ir nepasakojau kitiems, kaip aš jaučiuosi. Manau, “Jaunimo linijos„ kursas turėtų būti privalomas visose mokyklose“, - apie savo patirtį kalba savanorė.

Didžiausias iššūkis - nuspėti emocijas

Moteris atskleidžia, jog daugiausiai iššūkių tokio pobūdžio veikloje kelia gebėjimas pajusti tikrąsias žmogaus emocijas ir situaciją vien iš parašytų žodžių, pašnekovo vizualiai nematant ir negirdint. Ne visos susisiekiančių istorijos liūdnos ir niūrios, tačiau kai kurios pareikalauja ypač daug jėgų.

„Sunkiausia, kai tu nematai susirašinėjančio žmogaus, o jo pasisakymai yra labai chaotiški, jis juokiasi, bet jauti, kad yra arti savižudybės. Sėkmės istorijų būna daugiau, bet turiu vieną įvykį, kuris mane ypač išdraskė. Iki dvyliktos nakties susirašinėjau su mergina, kuri bandė žudytis. Negalima jokių nuostatų turėti, bet ji pačiais kraupiausias žodžiais viską man apibūdino ir vaizdžiai aprašinėjo. Sakė, jog greitąją išsikvietė, bet buvo labai sunku padėti“, - skaudų įvykį prisimena moteris.

Paaugliai turi daugiau empatijos

„Jaunimo linijos“ atstovė teigia nesutinkanti su kritika, skirta šalies jaunimui. Pasak jos, šiais laikais demonstruojamas gerokai labiau išsilavinęs emocinis raštingumas ir išprusimas nei senesnių kartos atstovų.

„Girdžiu, kaip kiti kalba apie prastą jaunimą, bet aš asmeniškai susiduriu su žmonėmis, kurie yra pavyzdys, kaip šiais laikais reikia gyventi. Mano kartos žmonės nemokėjo kalbėti taip, kaip moka jie. Aš visur sutinku empatiškus, emociškai išprususius ir daug raštingesnius jaunuolius“, - šiltai atsiliepia savanorė.

Savo patirtimi dalijasi ir kita organizacijos komandos narė, kuri atskleidžia - atsiriboti nuo sunkių emocijų padeda susikoncentravimas į pašnekovą, atidus išklausymas ir buvimas momente.

„Galiu pasakyti, jog sugebu visas problemas palikti budėjimo vietoje. Nuo pat pirmųjų pokalbių sunkesnes emocijas jaučiu tik būdama ten, o išėjusi neapsikraunu, stengiuosi būti čia ir dabar pokalbyje, išklausyti kiekvieną ir būti su juo tą akimirką“, - apie emocinį atsiribojimą kalba savanorė.

Laukia prisijungiančių savanorių Klaipėdoje

Organizacija nuolat aktyviai ieško naujų komandos narių. Komunikacijos vadovės R. Stanelytės teigimu, savanoriai ypač laukiami Klaipėdos miesto padalinyje. Registruotis į informacinius susitikimus galima interneto puslapyje jaunimolinija.lt.

„Tokia patirtis leidžia labai daug sužinoti apie save, išbandyti savo kantrybę, suprasti, kas tave erzina ar kas yra nemalonu. Savanorystė labai moko būti empatišku, palikti stereotipus už nugaros. Tai yra neįkainojama patirtis, kelianti begales džiaugsmo ir įnešanti įdomumo į kasdienę rutiną“, - apie veiklos pranašumus kalba savanorė.