Juozas Povilaitis namus pavertė teniso muziejumi: jame ir istorija, ir pikantiškos detalės

„Esu sukaupęs daugybę nuotraukų, knygų, apdovanojimų, įvairiausios teniso atributikos. Nesinori, kad viskas taip ir dulkėtų. Tad viską susisteminau ir sudėliojau taip, kad prireikus galėčiau savo namuose išeksponuoti. Dabar kviečiu pas save į svečius nedidelėmis grupelėmis su tenisu susijusius žmones, sykiu apžiūrime išsaugotas relikvijas, prisimename senus laikus“, - pradėjo pasakoti J. Povilaitis, kai apžiūrėti unikalios ekspozicijos įsiprašėme ir mes.

Muziejuje - daugybė nuotraukų, kuriose - ir ne vienas su J. Povilaičiu tenisą žaidęs garsus Klaipėdos ir Lietuvos veidas, taip pat varžybų reitingai, įvairūs apdovanojimai, knygos, straipsnių apie tenisą iškarpos, įvairi išsaugota teniso atributika ir įranga, taip pat mokomosios vaizdo kasetės, klubinės veiklos įrašai ir daugybė kitų detalių.

„Aš visą šitą ekspoziciją galiu per kelias minutes surinkti ir paslėpti“, - mirktelėjo J. Povilaitis, kai pasiteiravome, ar žmona nepyksta, kad kone visą namų erdvę teko atiduoti muziejui.

„49-erius metus išdirbau mokykloje be poilsio. Nuo 1980-ųjų visą savo širdį atidaviau tenisui“, - atsiduso 75-erių J. Povilaitis ir pripažino, kad jau kokie 7-8 metai pats teniso nebežaidžia.

Nors oficialiai užtarnauto poilsio jis jau turėjo išeiti gerokai anksčiau, pats juokauja, kad į pensiją teniso srityje save išdrįso išleisti tik šiemet.

Tačiau dykai sėdėti - ne jo charakteriui. Taip ir gimė idėja įsteigti muziejų, kuriame apžvelgiama jo sukurtos eksperimentinės teniso programos ir dviejų prie Klaipėdos teniso plėtros prisidėjusių klubų - vaikų ir jaunimo klubo „Perspektyva“ bei miesto teniso klubo „Gintarinė raketė“ - veikla.

Boksą iškeitė į tenisą

Būdamas jaunas, J. Povilaitis į Klaipėdą atvyko kaip patyręs boksininkas, bet laimingo atsitiktinumo dėka, neilgai trukus, jo širdį pavergė tenisas.

„1976-aisiais atvykęs į Klaipėdą įsidarbinau Klaipėdos miesto 12-oje vidurinėje mokykloje (dabar Klaipėdos universiteto “Žemynos„ gimnazija). Keletą mėnesių su šeima mokykloje ir gyvenome, kol gavome butą. Iš pradžių turėjau futbolo klubą “Bizonai„, bet kartą su draugu Leonu Šarnausku nuėjome į mokyklos sandėlį ir ten aptikome visą reikiamą teniso atributiką: teniso raketes, tinklus, stovus, kamuoliukus... Leonas man ir pasiūlė pradėti teniso treniruotes“, - pačią pradžią prisimena J. Povilaitis.

Jis prisimena, kad pirmosios teniso treniruotės ir vyko sykiu su L. Šarnausku, o praėjus keletui mėnesių ryžosi dalyvauti ir varžybose.

„Iš pradžių rezultatai buvo nekokie, bet kadangi buvau baigęs KKI, supratau, kad sportininko pasiruošimas varžyboms - tai ilgas ir kruopštus darbas. Pradėjau studijuoti literatūrą apie tenisą, žiūrėjau specialius filmus, stebėjau varžybas. Trenerio neturėjau, bet labai daug dirbau prie sienelės - mušdavau po tūkstantį smūgių be klaidos. Treniruotėms naudodavau teniso kamuoliukų spjaudymo patranką“, - pirmus žingsnius tenise prisiminė treneris.

Ilgainiui pastangos pasiteisino - jis pradėjo dalyvauti visuose Lietuvoje vykstančiuose teniso turnyruose ir daugelyje jų tapdavo prizininku.

„Kadangi turėjau puikias sąlygas, pradėjau treniruoti sportininkus ir pats. Kartu su Vytauto Didžiojo gimnazijos treneriu Vytautu Bartninku treniravome mėgėjus ir moksleivius“, - prisiminimais dalijosi sportininkas veteranas.

Nuo 2003 metų J. Povilaitis su V. Bartninku pradėjo organizuoti miesto moksleivių Mero taurės teniso varžybas, taip pat ir miesto teniso senjorų varžybas.

Norint tinkamai vystyti teniso treniruotes, reikėjo sukurti tinkamą sporto bazę. Rėmėjų dėka buvo prižiūrima sporto salė, suremontuoti teniso kortai prie mokyklos.

„Reikėtų paminėti, kad mes nebuvome teniso pradininkai Klaipėdoje. Galvą reikėtų nulenkti prieš Antaną Lekstutį - vieną iš teniso kortų Klaipėdoje, prie Skulptūrų parko, įkūrėjų“, - pabrėžė J. Povilaitis ir dar sykį dėkojo visiems anuomet prisidėjusiems prie teniso sporto bazės gerinimo Klaipėdoje. Dažniausiai tai buvo daroma tik privačiomis rėmėjų lėšomis.

Tenisas populiarėjo žaibiškai

Treneris prisimena, kad tenisu netruko sudominti ir moksleivius. Norinčiųjų išbandyti šią sporto šaką netrūko.

„Susidomėjimą tenisu Lietuvoje skatino profesionalaus JAV lietuvių kilmės teniso žaidėjo Vito Gerulaičio pasiekimai. Pamenu, kad ir Klaipėdoje vienu metu buvo mada gatvėse vaikščioti užsidėjus teniso raketę ant pečių. Nesvarbu, ar moki žaisti, ar ne“, - šypsodamasis prisiminė J. Povilaitis.

1999-aisiais J. Povilaičiui pavyko patvirtinti jo sukurtą specialią eksperimentinę teniso programą, kurią jam padėjo rengti Linas Budavas. Tais pačiais metais dabartinėje „Žemynos“ gimnazijoje mokytojas metodininkas J. Povilaitis įsteigė Vaikų ir jaunimo sporto klubą „Perspektyva“.

„Ilgai galvojau pavadinimą ir vieną dieną šovė į galvą žodis “Perspektyva„ - žodžiu, neaišku, kas bus (šypsosi). Bet visai gerai tas pavadinimas prilipo“, - džiaugėsi sporto žinovas.

Jis pasakojo, kad treniruodamas vaikus nuolat studijuodavo įvairią literatūrą apie tenisą, stebėdavo vaizdo įrašus.

„Per treniruotę filmuodavome treniruotės eigą ir paskui lygindavome mūsų sportininkų judesius su žymių sportininkų žaidimo elementais“, - prisiminimais dalijosi J. Povilaitis.

Treniruodamas mėgėjus jis paruošė ir tokius, kurie pasiekė tarptautinį lygį. Tarp jų treneris paminėjo Giedrių Gairionį, Tatjaną Štukovą, Antaną Sadauską, Iloną Vaišvilienę, tačiau tikrasis sąrašas - kelis kartus ilgesnis.

J. Povilaitis buvo ir Lietuvos teniso asociacijos narys, dalyvavo įvairiuose teniso kursuose, vedė seminarus.

Pikantiškos detalės

J. Povilaičio surinktoje muziejinėje ekspozicijoje galima rasti ir pikantiškų elementų. Kaip vieną tokių jis parodė senovinę knygą, kurioje aprašoma, kaip mergaitėms teniso metu reikėtų verbuoti vyrus.

„Detaliai aprašoma, kaip vaikščioti, kaip kalbėti, kaip rengtis. Aiškinama, kad reikėtų mūvėti trumpas kojinaites, nes taip kojos atrodys ilgesnės...Patariama su savo vyru nežaisti, nes susipyksi“, - vartydamas keistą knygą šypsodamasis pasakojo treneris.

Jis užsiminė, kad šiuo metu ir pats ruošia leidinį. Tačiau - rimtą: kaip paprasčiausiom sąlygom mokykloje vystyti tenisą.

„Tenise reikalinga kruopšti atranka. Jį gali žaisti ne kiekvienas. Reikia atitinkamos koordinacijos“, - užsiminė sporto žinovas.

Be to, tenisas labai emocionalus žaidimas. J. Povilaitis pats prisimena, kaip per vienas varžybas susinervinęs iš visų jėgų sviedė raketę ir ši trenkėsi į prabangų „Mercedes“ markės automobilį. Tokių anais laikas būdavo vienetai. Laimei, automobiliui nieko nenutiko.

„Rakečių esu labai daug sudaužęs. Tai būdavo tarsi iškrova. Turėjau ir tokių draugų, su kuriais retai pavykdavo varžybas užbaigti, nes susipykdavome “, - pripažino J. Povilaitis.

Baigdamas pasakojimą, sporto žinovas pripažino turintis svajonę, kad visos sporto šakos Klaipėdoje turėtų savo muziejus ir jaunoji karta galėtų detaliau susipažinti su sporto istorija.

Pasiteiravus, ar jis ketina irgi kviestis moksleivius į namus ir parodyti, ką yra sukaupęs apie tenisą, senjoras juokavo: „Baikit, juk neturėsiu kada miegoti.“

Savo sportinę karjerą baigęs treneris sakė apgailestaujantis dėl vieno, kad Klaipėdos miestas neturi teniso sporto mokyklos.

„Tokias mokyklas turi ne tik Vilnius ar Kaunas, bet ir mažesni miestai, o Klaipėdoje nėra. Tai liūdina“, - atsiduso J. Povilaitis ir vylėsi, kad ši spraga vieną dieną bus užpildyta.