Jūreivystės mokykla privalo išsaugoti savo identitetą

Vyriausybė priėmė sprendimą, kad devyniolika valstybinių kolegijų Lietuvai yra per daug, ir kai kurias iš jų nutarė stiprinti. Tame sąraše atsiduria ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Randasi siūlymų ją jungti prie Klaipėdos universiteto arba prie kurio nors Vilniaus universiteto. Viena iš opcijų – Vilnius TECH (Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Viešojoje erdvėje jau radosi Jūreivystės mokyklos bendruomenės, Lietuvos jūrininkų sąjungos pozicijos dėl tokio Vyriausybės sprendimo – bendruomenės tokius planus traktuoja kaip didelę tikimybę mokyklai išnykti, grėsmę prarasti galimybę rengti jūrininkus Lietuvoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimai sukiršino uostamiesčio bendruomenę, o jūrininkų bendruomenės nariai jaučiasi iki galo neišklausyti. Todėl jūrininkų įdarbinimu užsiimančios tarptautinės agentūros „OJ Crew“ vadovas Artūras Truš kartu su Lietuvos jūrininkų sąjunga iniciavo bendrą susitikimą su jūrininkų mokymo įstaigomis, kuriame suformavo bendrą poziciją šiuo klausimu.

Praeitą savaitę vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo LAJM direktorius Vaclavas Stankevičius ir jo pavaduotoja Rima Mickienė, Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos direktorė Eglė Liaučienė, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas, Jūrų kapitonų asociacijos atstovas Romas Karmazinas ir jūrininkų įdarbinimu užsiimančios tarptautinės agentūros „OJ Crew“ vadovas A. Truš, buvo priimta bendra jūrininkų bendruomenės pozicija – nepriklausomai nuo reformos eigos, LAJM privalo išsaugoti savo identitetą ir išlaikyti nepriklausomybę.

Ši kolegija negali būti tapatinama su likusiomis valstybinėmis kolegijomis, ji turi įgyti akademijos statusą. Labai svarbu, kad tęsiant reformą būtų išklausoma LAJM bendruomenės pozicija, net jei ji ir bus jungiama prie kurio nors universiteto. LAJM direktorius V. Stankevičius teigia, kad toks susitikimas buvo labai svarbus ir vertingas, tikimasi politikų palaikymo ir pagalbos.

Jūrininkų įdarbinimu užsiimančios tarptautinės agentūros „OJ Crew“ vadovas Artūr Truš

Jūreivystės mokyklos absolventas, tarptautinės jūrininkų įdarbinimo agentūros „OJ Crew“ vadovas A. Truš teigia, kad planai pertvarkyti jūrininkų kalvę jį kaip darbdavį labai sudomino ir sukėlė nerimo. A. Truš, atstovaujantis jūrininkų bendruomenei, tikina nusiteikęs daug dirbti ir tarpininkauti sprendžiant šį klausimą. „Artimiausiu metu organizuosiu susitikimus su jūrininkais, išklausysiu jų lūkesčius ir problemas, padėsiu jas spręsti bendradarbiaujant su Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Privalome užtikrinti, kad Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos auklėtiniai tęstų studijas unikalioje Jūreivystės mokykloje ir studentų skaičius būtų pakankamas. Tam svarbus vienas faktorius – mums reikia duoti laiko. Darysime viską, kad Jūreivystės mokykla tęstų savo darbą ir liktų nepriklausoma. Pats esu šios mokyklos absolventas, šiuo metu įdarbinu šioje mokykloje paruoštus jūrininkus. Galiu garantuoti, kad Jūreivystės mokykla rengia kompetentingus specialistus, kurie šioje darbo rinkoje labai reikalingi“, - teigia A. Truš.

Dauguma Klaipėdos politikų taip pat nelieka abejingi. Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Budinas teigia, kad pirmųjų signalų šiuo klausimu sulaukęs iš jūrininkų bendruomenės. Jūreivystės mokykla – vienintelė tokia Lietuvoje. Pasak jo, mokykla yra tapusi Klaipėdos identiteto dalimi, turinti puikią reputaciją ir sukaupusi ilgametę darbo patirtį. Apmaudu, kad įgyvendinant reformą visoms mokykloms yra taikomas vienodas standartas, neatsižvelgiama į mokyklos išskirtinumą ir svarbą.

„Manau, kad mokyklų naikinimas, jungimas tikrai nėra panacėja, kuri padės išspręsti problemas. Daug svarbiau būtų klausti pačios mokyklos, kaip jai reikėtų padėti. Turiu pastebėti, kad pastaruoju metu randasi daug skubotų ir iki galo neįvertintų reformų. Aš manau, kad šios reformos atveju ministerija neįsiklauso į bendruomenės lūkesčius, pageidavimus ir baimes. Apskritai turime užduoti sau klausimą, ar Lietuva vis dar yra jūrinė valstybė, ar paprasčiausiai valstybė prie jūros. Jei norime likti jūrine valstybe – tokias reformas turime vykdyti atsakingai“, - teigia kandidatas į Klaipėdos merus Saulius Budinas.

Politinė reklama. Apmokėta iš Liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 kandidato Sauliaus Budino PK sąskaitos ir Liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 kandidatų sąrašo PK sąskaitos. Užsakymo nr. 306580