Įvyko šešioliktosios M. L. Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės
Premija jiems skirta už Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, svarų indėlį kaupiant ir saugant Kuršių nerijoje ir Prūsų Lietuvoje sukurtą dailės paveldą, ypač Nidos dailininkų kolonijos menininkų kūrybos palikimą, jį populiarinant reikšmingomis parodomis ir leidiniais Lietuvoje bei užsienyje.
Suteikti premiją A. Popovui ir J. Kosinovai pasiūlė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, atkreipdamas dėmesį į tėvo ir dukros apsisprendimą beveik du dešimtmečius rinkti meno kūrinius, kuriuose įamžinti Prūsų Lietuvos, Klaipėdos krašto ir Kuršių nerijos vaizdai.
Premija – neeiliniam duetui
Premijos teikimo iškilmėse dalyvavo meno kolekcininkė J. Kosinova su šeima, linkėjimus perdavusi nuo savo tėvelio – A. Popovo, kuris dėl sveikatos negalėjo dalyvauti iškilmėse.
Kaip pažymi premijos laureatus pristačiusi Neringos muziejų ir Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė, premija skirta neeiliniam duetui – A. Popovo ir J. Kosinovos aistra menui ir atsidavimas mūsų kultūrinio paveldo išsaugojimui yra nepaprastai įkvepiantis.
Kaip supažindina dr. L. Motuzienė, išskirtinį reiškinį – Nidos dailininkų koloniją Thomo Manno kultūros centras pradėjo gaivinti 1999 metais, kai Thomo Manno festivalio metu buvo surengta pirmoji Neringoje Nidos dailininkų koloniją reprezentuojanti paroda, kurią sudarė Mykolo Žilinsko dailės galerijos saugomi darbai.
Vėliau, jau 2000-aisias, Nidoje buvo surengta žymaus Nidos dailininkų kolonijos menininko Richardo Birnstengelio paroda, kurios paveikslus teko vežtis iš užsienio, sprendžiant įvairius muitinės ir finansinius klausimus.
„Didelė sėkmė Nidai ir Thomo Manno festivalio organizatoriams atrasti visai šalia Nidos, Klaipėdoje, kolekcininko A. Popovo paveikslų lobyną, kuriame jau tuomet – pačioje pradžioje buvo sukaupta tikrai didžiulė, įspūdinga Nidos dailininkų kolonijos atstovų kolekcija. Tokiu būdu ir užsimezgė glaudus bendradarbiavimas tarp viešosios įstaigos „Nidden“, Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos“, - pažymi dr. L. Motuzienė.
Surengta beveik pusšimtis parodų
Bendradarbiaujant su premijos laureatais pirmoji paroda Nidoje buvo surengta 2009-aisiais Nidos bendruomenės namuose, vėliau parodos perkeltos į Kuršių nerijos muziejų, kelis kartus pristatytos ir Juodkrantėje.
Per beveik du dešimtmečius premijos laureatams pavyko surinkti šiuo metu didžiausią Lietuvoje ir vieną didžiausių Europoje Nidos dailininkų kolonijos atstovų ir Rytprūsiuose dirbusių dailininkų meno kūrinių rinkinį, kurį sudaro daugiau nei 1 500 paveikslų ir grafikos darbų, sukurtų daugiau nei 250 skirtingų devyniolikto amžiaus antros pusės ir dvidešimto amžiaus pirmos pusės dailininkų.
Iš viso Lietuvoje ir užsienyje buvo surengtos 47 parodos, kurias sudarė A. Popovo ir J. Kosinovos kolekcijos darbai, iš kurių 17 Nidoje ir Juodkrantėje.
Anot Neringos savivaldybės vicemero Narūno Lendraičio, simboliška, kad naujus metus Neringa visada pradeda nuo M. L. Rėzos kultūros ir meno premijos teikimo, nes tai skatina apgalvoti tikrąsias Kuršių nerijos vertybes: „Susirenkame prisiminti, kas yra Martynas Liudvikas Rėza, Thomas Mannas, o šiandien Nidos dailininkų kolonija. Džiugu, kad tikrąsias Kuršių nerijos vertybes ir šią kryptį primename miestui ir pasauliui."
Dovanos Neringai
Premijos laureatė J. Kosinova pažymi, kad per du dešimtmečius nuoseklus darbas tapo gyvenimo dalimi, ir dėkoja visiems, kure padeda pakuojant paveikslus, juos „gydant“.
Į iškilmes jos šeima atvyko ir su dovanomis Neringai – Neringos muziejų direktorei L. Motuzienei įteiktas raštas su paties Thomo Manno ranka Nidoje užrašyti žodžiai, o kurorto bendruomenė pakviesta į Liudviko Rėzos kultūros centre atidarytą Nidos dailininkų kolonijos tapytojų darbų parodą „Tylus gyvenimas“.
Išskirtinėje parodoje dėmesys šį kartą skiriamas ne Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, o šio krašto žmonėms, kurie, anot J. Kosinovos, yra tylūs šio krašto liudininkai, kurie dažnai pamirštami.
Paroda veiks iki vasario 16-osios.
Dėl socialinių kortelių gavimo 2025 metais
Neringos socialinių paslaugų centras informuoja, kad, pagal 2021-2027 metų Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programą, asmenys, norintys 2025 metais gauti / pratęsti socialines korteles, prašymus gali teikti nuo 2025 m. sausio 2 d.
Prašymai priimami Neringos socialinių paslaugų centre adresu: Taikos g. 11-2 ir Juodkrantėje adresu: Miško g. 2.
Teisę gauti socialinę kortelę nuo 2025 m. sausio 1 d. turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio per mėnesį (264,00 Eur).
MNM parama gali būti skiriama išimties atvejais, kai vieno gyvenančio asmens ir (ar) bendrai gyvenančio (-ių) asmens (-ų) pajamos vienam nariui neviršija 2,5 VRP (440,00 Eur) dydžio per mėnesį (yra nustatyti atvejai, dėl kurių galima kreiptis esant 2,5 VRP dydžio pajamoms). Prašymuose paramai gauti gyventojai turi nurodyti pajamas per 3 praėjusius mėnesius.
Informacija teikiama telefonu 0 686 22013.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą