Jūros šventė 2022 su laikmečio išbandymais (2)

Dėl situacijos pasaulyje šių metų Jūros šventėje bus daug karo motyvų ir įvykių Ukrainoje atgarsių, tačiau gyvenimas tęsiasi ir Klaipėda visus kviečia į šventę ir 770-ąjį miesto gimtadienį, kur vyraus ypatinga nuotaika.

Nešvęsti negalima. Žmonės per paskutinius metus pavargo nuo izoliacijos, ribojimų ir karo grėsmės.

Todėl tokiu metu vyksianti šventė bus tikras išbandymas tiek jos organizatoriams, tiek dalyviams. Vyks šventė, kurios atmosferos nebus galima lyginti nė su viena kita iki šiol buvusia.

Jau už 1,5 mėnesio vyksiančioje pagrindinėje metų šventėje nebus fejerverkų, vyraus jūrinė tematika, vyks istorinė konferencija, skambės malda bažnyčiose.

Kartu su Jūros švente bus minimas ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų 30-metis. Ta proga šventėje dalyvaus ir kariniai orkestrai, vienas net iš JAV.

Šiais metais Jūros šventės metu uosto prieplaukų nepuoš tradicinėmis jau tapusių burlaivių regatų dalyvių laivai. Tačiau bus galim pasižiūrėti karinių laivų.

Per Jūros šventę duris turėtų atverti ir karinis laivas-muziejus „Sūduvis“, kuris švartuosis Danės upėje.

Karinių akcentų tikrai bus daug. Tačiau, kaip sako šventės organizatoriai, bus sulaužyta tradicija nerengti Jūros šventės karo metu.

Paskutinieji metai mus pakeitė. Palaikymas Ukrainai ir pagarba visiems padedantiems ir aukojantiems savo šeimų santaupas, kad nupirktume karinį droną, kuris galbūt padės greičiau užbaigti karą.

Tačiau vilties, kad karas baigsis greitai - nedaug. Šiame kontekste Jūros šventę organizuojančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ kolektyvas nusprendė atsisakyti pradinio šių metų šventės šūkio „Įkvėpti laisvės“. Taip siekiama išvengti dviprasmybių.

Naujasis šūkis turėtų būti oficialiai paskelbtas jau šio mėnesio pabaigoje.

Kad ir kaip būtų liūdna, karo tematika jau tapo slegiančia mūsų gyvenimo kasdienybe, o švenčių tikslas - padėti žmonėms iš jos ištrūkti.

ŠVENTĖ. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas Jūros šventės metu mato Klaipėdą šventėje, o ne šventę Klaipėdoje.

Pasiilgome švenčių

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad jau pandemija mus išmokė branginti ir vertinti susibūrimus. Savaitgalį Klaipėdoje vykusi dainų šventė parodė, kad tokių švenčių žmonėms reikia.

„Bendravau su daug žmonių, dalyvių, atlikėjų, visi sakė, kaip yra pasiilgę tokių švenčių“, - nuotaikomis dalijasi V. Grubliauskas.

Kalbėdamas apie artėjančią Jūros šventę ir miesto gimtadienį, meras akcentuoja, kad vyksta aktyvus darbas ruošiantis, ir tikisi, kad šventė patiks ir klaipėdiečiams, ir svečiams.

„Šventės, kurioje vyrautų nešventinė nuotaika, tikrai nebūtų galima vadinti švente“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Grubliauskas. Anot jo, pasaulyje vykstantys dramatiški procesai neturėtų stabdyti gyvenimo.

Tačiau turime nepraleisti progos išreikšti paramą kovojančiai Ukrainos tautai. „Tą galima padaryti subtiliai ir pagarbiai. Labai tikiuosi, kad šventėje dalyvaus ir ukrainiečiai, kurie apsistojo Klaipėdoje ir Lietuvoje.

Tai turėtų būti ori, jaukiai švenčiama šventė“, - sako Klaipėdos meras. Anot jo, klaipėdiečiai jau ne kartą yra įrodę, kad moka švęsti išradingai, todėl bus surasti būdai, kas pakeis fejerverkus, kurių nuspręsta atsisakyti. Taip pat teisingai bus sudėlioti ir kiti šventiniai akcentai.

Pasididžiavimo jausmas

Pasak V. Grubliausko, švęsdami miesto jubiliejų klaipėdiečiai pirmiausia turėtų didžiuotis, kad gyvena seniausiame Lietuvos mieste, turinčiame labai įdomią istoriją ir bendruomenę.

„Tai vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi ir marias, ir kopas, ir jūrą, ir upę, ir ežerą. Tuo turime džiaugtis ir didžiuotis“, - sako V. Grubliauskas.

Būtent į vandens pusę ir tematiką orientuojasi Jūros šventės organizatoriai. O tie laikai, kai šventė buvo tapatinama su alaus švente, jau praeityje.

Į šventę yra pakviesta daug svečių, visi miestai partneriai. Didžioji dalis jų planuoja atvažiuoti. Sąrašas dar dėliojamas, tačiau tikrai turėtų atvykti delegacijos iš Sakartvelo, Lenkijos, Vokietijos miestų.

Tarp miesto jubiliejui skirtų renginių vyks autoritetinga tarptautinė konferencija apie miesto istoriją, paveldo išsaugojimą. Čia svečiai galės išgirsti ne tik apie istoriją, bet ir apie miesto pastangas siekiant ją išsaugoti ir puoselėti, taip pat apie ateities perspektyvas.

„Tikiuosi, kad į tradicinę pagerbimo žuvusiųjų jūroje ceremoniją atvyks ir valstybės vadovas“, - atskleidžia planus V. Grubliauskas.

Anot jo, galutinių taškų dėl oficialių valdžios atstovų vizitų dar nėra sudėliota, dar yra šiek tiek laiko.

„Svarbiausia, kad šventę ir pasididžiavimą savo miestu pajustų klaipėdiečiai. Man asmeniškai toks būtų pagrindinis tikslas“, - sako V. Grubliauskas.

Iššūkiai organizatoriams

Klaipėdos politiniuose užkulisiuose paskutiniu metu aktyviai diskutuojama, ar su tokios miestui svarbios šventės organizavimu tokiu nelengvu laiku sėkmingai susidoros Jūros šventę organizuojanti įstaiga „Klaipėdos šventės“.

Nerimą kelia tai, kad per praėjusius metus pasikeitė net keturi šios įstaigos vadovai. Dėl vieno jų, Liutauro Galinio, veiklos tyrimą pradėjo net STT.

Tačiau pusmetį „Klaipėdos šventėms“ vadovaujančios Eglės Šulskės balse nerimo nesijaučia.

Anot jos, pasiruošimas šventei vyksta pagal planą. Dėliojama programa. Mėnesio pabaigoje kartu su šūkiu ji bus pristatyta specialioje spaudos konferencijoje.

Šią savaitę baigiama prekybininkų, norinčių prekiauti Jūros šventės metu, registracija.

Pasak E. Šulskės, prekybininkų susidomėjimas švente didžiulis. Teiraujamasi jau nuo metų pradžios. Norą prekiauti šventės metu pareiškė per 800 prekybininkų. Tai maždaug tiek, kiek būdavo iki pandemijos.

Per pačią COVID-19 pandemiją organizuotos šventės turėjo nemažai ribojimų. Todėl ir prekybininkų skaičius buvo sumažėjęs daugiau nei trečdaliu.

„Galimybė prekiauti bus sudaryta visiems“, - sako E. Šulskė. Anot jos, verslininkai varžysis tik dėl patogesnių vietų prekiauti. Tai bus padaryta naudojantis viena iš bilietus platinančių sistemų. Patogesnes vietas pasirinks greitesni ir tie, kuriuos lydės sėkmė.

Anot V. Grubliausko, kas savaitę vyksta šventės organizavimo darbo grupės posėdžiai, kuriuose jis nuolat dalyvauja.

„Kiek aš matau, darbas vyksta pakankamai sklandžiai. “Klaipėdos šventės„ nėra paliktos vienos pačios lauke, o kiti patogiai sėdi ant sofos. Dirba gausus būrys žmonių“, - sako V. Grubliauskas.

Tačiau, anot jo, dar laukia daug darbų, kuriuos reikia padaryti, derinimų, kuriuos reikia sustyguoti.

„Aš tikiu mūsų organizatorių kompetencija, profesionalumu, geranoriškumu. Kartu noriu pasakyti, kad šventės organizatoriai yra ir visi miestiečiai, kurių pareiga kurti šventinę nuotaiką“, - sako V. Grubliauskas.

Abejonės dėl darbuotojų

Artėjant Jūros šventei „Vakarų ekspresą“ pasiekė anoniminis laiškas dėl „Klaipėdos švenčių“ darbuotojų.

Rolandu prisistatantis klaipėdietis abejoja neseniai „Klaipėdos šventėse“ projektų vadovu pradėjusio dirbti Klaipėdos roko grupės „Royce“ nario Iljos Gun kompetencija.

Į viešumą keliamos istorijos, kai prieš ketverius metus jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas už automobilio vairavimą neblaiviam.

Abejojama jo kompetencija skaidriai organizuoti koncertus, nes jo žmona dirba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kuri taip pat yra viena iš Jūros šventės organizatorių ir rėmėjų.

„Puolimo sulaukiu už sako aktyvią pilietinę poziciją dėl karo Ukrainoje“, - įsitikinęs I. Gun.

Savo veikloje jis nemato jokio interesų konflikto, nes jo, kaip atlikėjo, paslaugų niekada nėra pirkusi nei Uosto direkcija, nei „Klaipėdos šventės“.

„Turiu įtarimų, kas už to stovi“, - sako I. Gun.

Beje, jo kompetencija nesuabejojo ir „Vakarų ekspreso“ kalbintas su švenčių organizavimu mieste susijęs klaipėdietis.

Nemato trikdžių

„Turbūt darbo be jokių priekaištų ar pastabų niekas negali įsivaizduoti. Tačiau kiek tie priekaištai yra pagrįsti? Aš asmeniškai nematau tokių trikdžių, kurie kliudytų vadovei įgyvendinti jai deleguotą misiją“, - sako V. Grubliauskas.

Jis sako pastebįs, kad „Klaipėdos švenčių“ komanda dirba pakankamai energingai, entuziastingai.

„Yra iššūkių, kuriems suvaldyti ne visada yra paruoštas algoritmas. Bet žmonės jauni, kūrybingi. Turi miesto vadovų palaikymą, tikiuosi, ir miesto bendruomenės palaikymą, - sako V. Grubliauskas. - O jei kas iš šalies vertina, kad ten viduje ne viskas gerai, palieku jiems tokią teisę.“

Neoficialiai kalbama, kad šiemetinė Jūros šventė yra ne tik organizacinis, bet ir finansinis iššūkis.

Ankstesniais metais buvo susiklosčiusi praktika, kad, be rėmėjų pinigų, šventei buvo naudojama ir rinkliava, kurią miestas surinkdavo iš prieš tai buvusios šventės prekybininkų.

Kadangi praėjusių metų šventinė prekyba buvo mažesnė, mažiau ir pinigų. Ne paslaptis, kad ir paremti galintis verslas šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, o paslaugų ir prekių kainos labai pakilo.

Tačiau V. Grubliauskas ir šiuo požiūriu optimistas.

„Kiek numatyta bus, kiek surinkta, tiek ir turės užtekti. Bet nebus taip, kad po šventės Klaipėda liks skolose“, - sako V. Grubliauskas.

Klaipėdos meras įsitikinęs, kad visi daro viską, kad šventė būtų tikra šventė. Bus šventė ne „paukščiukui“, o šventė, kurią visi prisimins.

„Žinau, kad visi daro viską. Ambicijos visada bus didesnės nei galimybės. Tikiu, kad grįžę iš šventės visi sakys - va, čia tai buvo šventė, va, čia tai buvo nuotaika, čia tai buvo Klaipėda šventėje, o ne šventė Klaipėdoje“, - įsitikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder