Jūros šventės mugės dalyviai kelia bangas:„Savivaldybė mums turėtų primokėti“

Šiemet mažiausiai paklausiose mugės vietose vienas kvadratinis metras pabrango nuo 23 iki 33 eurų. Brangiausiose - nuo 40 iki 50 eurų.

Pigiausia prekybos vieta Jūros šventės mugėje trims dienoms pabrango nuo 128 eurų iki 192 eurų (6 kv. m ploto), brangiausia - nuo 360 iki 450 eurų (9 kv. m).

Šventę organizuojančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė sako, kad anksčiau rinkliavos tarifai Jūros šventės mugei buvo padidinti 2016 metais. Pinigai surinkti iš mugės prekybininkų naudojami Jūros šventei organizuoti.

Pernai iš Jūros šventės verslininkų ir prekybininkų buvo surinkta 219 000 eurų. Šiemet suma turėtų artėti prie 300 000 eurų.

Jūros šventės mugėje šiemet dalyvaus apie 800 prekybininkų.

Inicijavo peticiją

Tačiau dar gegužės mėnesį buvo parengta peticija, kurioje kritikuojama Jūros šventės mugė.

Klaipėdos miesto tarybai ir merui adresuotoje peticijoje rašoma, kad Jūros šventės rengimo peripetijos nėra tokios gražios, kokios galėtų būti.

„Akivaizdu, jog organizatoriai (“Klaipėdos šventės„) sėkmingai devalvuoja ir naikina gražią Jūros šventės mugės tradiciją. Gėdingai brangi prekybinių vietų kaina jau anksčiau išvarė daug originalių, unikalių meistrų, jaunųjų menininkų, studentų, amatininkų. Kantriausi lietuviškų produktų gamintojai ir tradicijų puoselėtojai bando išlikti, bet akivaizdžiai konkurencinę kovą laimi komersantai, įvežtinių prekių pardavėjai, perpardavinėtojai. Liūdna, bet kasmet mugė vis labiau praranda savo žavesį ir virsta į eilinį turgų“, - rinkliavos didinimu piktinamasi peticijoje.

Taip pat akcentuojama, kad kainos už vietą turi būti logiškos, atitikti rinkos sąlygas, artimos panašaus lygio renginių kainoms (pvz., Kaziuko mugė, Sostinės dienos).

Mugėje privalo dominuoti (apie 70 proc.) 2x3 m ploto prekybinės vietos, o ne 3x3 m. Organizatoriai ignoruoja realius mugės dalyvių poreikius, dirbtinai stambina, kartu ir brangina vietas, priversdami mokėti už visiškai nereikalingą ir nenaudojamą plotą.

„Brangu. Paskelbiama mugė. Mes tą renginį padarome ir dar patys turime susimokėti. Manau, kad mums turėtų mokėti, kad užpildome gatves šurmuliu“, - po peticijos tekstu komentavo Zoje prisistatantis asmuo.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Jūros šventės organizatoriai neįgyvendina Tautinio paveldo produktų įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Jose akcentuojama, kad savivaldybių planavimo dokumentuose, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir galimybes, teikiamas prioritetas projektams, skirtiems vietos tautinio paveldo produktų kūrėjų sukurtiems tautinio paveldo produktams realizuoti ir jų populiarinimui plėtoti, taip pat tradicinių amatų centrams bei kitoms tautinio paveldo produktų demonstravimo ir prekybos vietoms steigti ir plėtoti.

Tačiau ši peticija surinko tik 133 parašus ir 45 eurus paramos. Dėl per mažos paramos VšĮ „Peticijos“ jos nepriėmė administruoti.

Politinis sprendimas

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, kad susipažino su peticija, o sprendimą didinti rinkliavą priėmė miesto Taryba.

„Rinkliavos kainų sistema buvo labai sena. Per tą laiką brango visos paslaugos: ir paruošiant, ir po šventės sutvarkant teritoriją. Viskas turi savo kainą“, - sako A. Vaitkus.

Anot jo, šventės organizatoriai ir Savivaldybės specialistai taip pat pateikė informaciją, kad norinčiųjų dalyvauti Jūros šventės mugėje yra daugiau, nei miestas gali sutalpinti.

„Suprantu, kad niekam nepatinka kainų pokytis, tačiau Lietuvoje madas diktuoja ne Klaipėdos miesto savivaldybė, o ekonomika“, - sako A. Vaitkus. Klaipėdos meras nesutinka su kaltinimais, kad iš Jūros šventės yra išstumiami tautodailininkai ir amatininkai. „Jiems yra pirmumo teisė įsigyti vietas prekybai patraukliose pozicijose“, - sako A. Vaiktus. Meras atkreipia dėmesį, kad turi priešingos informacijos. Tautodailininkus iš mugės stumia būtent kiti mugės prekybininkai, kurie brangiau perperka prekybos vietas.

SITUACIJA. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, kad rinkliavos Jūros šventės prekybininkams padidėjimą lėmė ekonominė situacija Lietuvoje. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Mokėsiu dvigubai

„Vakarų ekspresas“ nesunkiai įsitikino, kad socialinėje erdvėje gausu skelbimų, kuriuose siūloma nupirkti vietą prekybai Jūros šventėje, jei anksčiau vietą užsisakęs asmuo „nebegali“ joje dalyvauti.

„Pirksime dvi vietas Jūros šventėje. Mokame dvigubai“, - rašo socialiniame tinkle savo asmenybės neslepiantis asmuo.

„Vakarų ekspreso“ kalbinti prekybininkai patvirtina, kad kova dėl vietų Jūros šventės mugėje kiekvienais metais yra arši. Didžiausią naudą mugėje tikisi gauti prekiautojai maistu, kurie dažnai ir sutinka permokėti už prekybines vietas komerciškai gerose vietose.

Neoficialiai kalbama, kad yra tautodailininkų ir amatininkų, kurie, turėdami pirmumo teisę įsigyti vietas, tuo sąmoningai naudojasi. Nesunku paskaičiuoti, kad įsigijus gerą vietą prekybai galima uždirbti 450 eurų net nedalyvaujant mugėje.

Taip pat vietas įsigiję prekybininkai už mokestį (parduoda dalį prekybos ploto) dalinasi jomis su kitais - vietų negavusiais.

Nors tai nėra legalu, tačiau kasmet vyksta.

Kasmetinė Jūros šventės problema yra šviečiantys kiniški žaislai. Nors oficialiai prekyba jais Jūros šventės mugėje yra draudžiama, tačiau šio proceso organizatoriams sukontroliuoti nepavyksta.

Visos vietos parduotos

„Kiek vietų buvome numatę prekybai, visos registracijos įvyko. Asmeniškai bendraujame su mugės prekybininkais, mums nebuvo išsakyta nuogąstavimų dėl padidėjusių kainų“, - sako E. Šulskė.

Anot jos, Klaipėdos savivaldybė buvo gavusi vieną skundą, kuriame buvo kaltinimų, kad Jūros šventės mugė yra pati brangiausia Lietuvoje.

„Argumentuotai atsakėme. Bendraujame su didžiųjų festivalių rengėjais, tyrėme rinką. Galime konstatuoti, kad tikrai nesame brangiausi“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Šulskė.

Tiesa, pripažįstama, kad skirtingose mugėse Lietuvoje šiek tiek skiriasi prekybinio ploto skaičiavimo metodikos.

Jūros šventėje prekybinis plotas skaičiuojamas kvadratiniais metrais, o, pavyzdžiui, Sostinės dienose - ilginiais metrais.

Būtent Vilniuje prekybininkams yra patogiau pasirinkti prekybos vietos matmenis ir taip sutaupyti. Tačiau jei imtume standartinę 3x3 palapinę, tai prekiauti įmonei mėsos gaminiais „Jūros šventėje“ kainuoja 450 eurų, o Sostinės dienose - 570 eurų + PVM.

Tiesa, menininkams ar amatininkams Sostinės dienose yra sudaryta galimybė dalyvauti sumokėjus 60-80 + PVM eurų. O Jūros šventėje, kaip jau rašyta anksčiau, pigiausia vieta kainuoja 192 eurus.

Naudojasi švente

Jau antrus metus Jūros švente naudojasi UAB „Festivus“, kuri tą patį savaitgalį Klaipėdos senojo turgaus aikštėje, kuri nepatenka į oficialią Jūros šventės teritoriją, rengia mugę „Dūzgia avilys“.

Aikštėje bus įrengtos 75 prekybinės vietos. 6 kv. metrų prekybos plotas kainuoja 320 eurų. Kaip skelbiama oficialioje mugės rezervacijos sistemoje, liepos 13 dieną laisvų vietų čia dar buvo.

Prekybininkai šiemet nebuvo patenkinti ir pakeista Jūros šventės data, nes teko koreguoti planus. Šiemet šventė vyksta priešpaskutinį liepos savaitgalį, o ne tradiciškai - paskutinį.

Neoficialiai kalbama, kad tokiu Klaipėdos sprendimu liko nepatenkinti ir švenčių organizatoriai kituose miestuose, nes su uostamiesčiu tenka konkuruoti tiek dėl dalyvių, tiek dėl prekybininkų.

„Taip vyksta tik išskirtiniais metais. Šiemet Jūros šventės data buvo pakeista dėl to, kad į Klaipėda galėtų atplaukti daugiau burlaivių, kurie vėliau dalyvaus “The Tall Ships Races„ regatoje (vyksta liepos 29 - rugpjūčio 6 d. Šiaurės jūroje), taip pat vyko intensyvios derybos dėl britų žvaigždės Semo Raiderio koncerto“, - priežastis paaiškina E. Šulskė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad „Klaipėdos šventės“ yra pelno nesiekianti įstaiga ir uždirbti pinigus nėra pagrindinė jos funkcija. Pagrindinis tikslas yra kokybiškas ir lankytojams patrauklus renginys.