Įsigijus patalpas naujieji savininkai susidūrė su aibe problemų – patalpos dažnu atveju buvo registruotos, kaip administracinės ar kitos paskirties, dėl to savininkams buvo skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, žmonės negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos, kredito įstaigos taikydavo mažiau palankias finansavimo sąlygas, patalpų statuso keitimas truko nemažai laiko, o neretu atveju buvo ir išvis neįmanomas.
„Taigi, prieš įsigyjant loftą, pirmiausiai vertėtų įsitikinti, ką įsigyjate ir ar tai nėra negyvenamosios paskirties patalpos, – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris, advokatas Laurynas Staniulis.
Administracinių nusižengimų kodeksas nustato, jog statinio ir jo patalpų naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 280 iki 3000 eurų. Pakartotinis – nuo 400 Eur iki 6000 Eur.
„Pažeidimą nustatyti ganėtinai sunku ir iki šiol praktikoje baudų nepasitaikė, tačiau apie šią galimybę kiekvienas įsigyjantis negyvenamosios paskirties patalpas ir ketindamas jose nuolat gyventi, turi žinoti“, – perspėja teisininkas.
Pasak Lauryno Staniulio, be paminėtų rūpesčių, apie loftų savininkai gali susidurti su dar sudėtingesniais klausimais dėl bendrojo naudojimo objektų ar objektų priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pagal nustatytą naudojimosi tvarką, priežiūros.
Pavyzdžiui, prabėgus kuriam laikui nuo pirmojo remonto, kyla klausimai: o kas vis tik turi prižiūrėti ir rūpintis pastato, kuriame įsikūrę loftai, bendrosiomis konstrukcijomis, kieno lėšomis organizuoti stogo remonto darbus, keisti ar remontuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus?
Pasak advokato, iš vienos pusės atrodo labai paprasta ir suprantama – Civiliniame kodekse yra aiškiai nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Sprendimai tokiu atveju gali būti priimami balsų dauguma. Tačiau ši norma yra taikoma tik tada, kai yra suformuotos ir įregistruotos savarankiškos patalpos.
Tačiau kai kuriais atvejai loftai yra parduodami ne kaip atskirti turtiniai vienetai, o kaip dalinės nuosavybės objektai su nustatyta naudojimosi tvarka. Tokiu atveju, bet kokie klausimai, susiję su turto priežiūra ar remontu, turi būti sprendžiami vienbalsiai, išskyrus atvejus, kai šalinama avarinė būklė.
Šiuo atveju galioja teisės norma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
„Taigi, nusprendus perdažyti laiptinės sienas, pakeisti sugedusią spyną ar atlikti kitą smulkų darbą, kuris nesusijęs su avarinės būklės šalinimu, bus reikalinga gauti visų bendrasavininkų sutikimą, o sutikimo nedavęs bendraturtis, ne tik neturės pareigos atlyginti išlaidų, bet ir galės trukdyti atlikti darbus“, – perspėja advokatas.
Dar keblesnė situacija būtų nusprendus atlikti darbus, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas tik visų bendraturčių prašymu, o atsisakiusio bendraturčio nepavyks priversti net ir teismo tvarka.
Pasak Lauryno Staniulio, tai tikrai nereiškia, kad loftas negali būti naudojamas kaip gyvenamoji vieta, tačiau priimant sprendimą įsigyti negyvenamosios paskirties turtą, o ypač kai yra įgyjama dalis nuosavybės, būtina įvertinti visus tokio objekto pliusus ir minusus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą