Ką išgyvena šuo, kai yra atiduodamas kitam žmogui?

Prisitaikymo laikotarpis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Viskas priklauso nuo šuns amžiaus, charakterio, ankstesnės patirties ir ryšio su buvusiu šeimininku. Šunys turi labai gerą uoslę ir gali ilgai reaguoti į pažįstamus kvapus, tačiau kantriai ir ramiai elgiantis jie gali sukurti naują stiprų ryšį su kitu žmogumi.

Kaip šuo išgyvena pasikeitusį pasaulį?

Šunys yra socialūs gyvūnai, todėl stipriai prisiriša prie žmonių. Staigus šeimininko dingimas gali sukelti nerimą ir elgesio pokyčius.

Iš pradžių šuo gali vaikščioti po namus, uostyti kampus, ieškoti pažįstamo kvapo ant baldų ar prie durų. Kai kurie gyvūnai ilgai laukia prie durų, tarsi tikėtųsi, kad netrukus sugrįš žmogus, kurį jie pažįsta.

Vėliau gali atsirasti neramumas. Šuo gali inkšti, dažniau vaikščioti po namus, bandyti ištrūkti į lauką ar jautriai reaguoti į pažįstamus garsus.

Kai kurie gyvūnai tokiu laikotarpiu pradeda mažiau ėsti. Kiti, priešingai, gali tapti neįprastai prisirišę prie naujo žmogaus ir nuolat ieškoti jo artumo.

Jeigu stresas užsitęsia, šuo gali tapti apatiškas: daugiau gulėti, nesidomėti žaislais, nenorėti žaisti ar vaikščioti. Tokie pokyčiai neturėtų būti laikomi vien „blogu charakteriu“ – kartais tai gali būti stipraus streso požymis.

Kodėl vieni šunys prisitaiko greičiau?

Ne visi gyvūnai į šeimininko pasikeitimą reaguoja vienodai.

Jauni šunys dažnai prisitaiko greičiau, tačiau vyresniems gyvūnams, ypač daug metų gyvenusiems su tuo pačiu žmogumi, pokytis gali būti sunkesnis.

Didelę reikšmę turi ir ankstesnė patirtis. Šuo, kuris jau ne kartą buvo perduodamas iš vienų namų į kitus, gali tapti labai atsargus arba, priešingai, pernelyg prisirišti prie naujo šeimininko, bijodamas vėl likti vienas.

Gyvūnai, patyrę daug streso ar netinkamą elgesį, kartais tampa uždari ir iš pirmo žvilgsnio atrodo ramūs. Tačiau toks elgesys nebūtinai reiškia, kad šuo jaučiasi gerai.

3–3–3 taisyklė

Gyvūnų prieglaudose ir tarp kinologų dažnai minima vadinamoji 3–3–3 taisyklė. Ji padeda suprasti, kaip gali vykti šuns adaptacija naujuose namuose.

Pirmosios 3 dienos – gyvūnas dažnai patiria šoką. Jis gali slėptis, daug miegoti, mažiau ėsti ir atsargiai stebėti aplinką.

Pirmosios 3 savaitės – šuo pradeda priprasti prie naujos dienotvarkės. Jis supranta, kada bus maitinamas, kada eis į lauką ir ko galima tikėtis iš naujųjų šeimininkų.

Maždaug po 3 mėnesių – daugelis šunų jaučiasi gerokai saugiau, pradeda visiškai atsipalaiduoti ir parodyti tikrąjį savo charakterį.

Tačiau tai nėra griežtos taisyklės. Vienas šuo gali apsiprasti per savaitę, kitam gali prireikti kelių mėnesių ar net ilgiau.

Ar šuo prisimena buvusį šeimininką?

Šunys pasižymi itin gera uosle ir stipria asociatyvine atmintimi. Todėl pažįstamas žmogaus kvapas gali būti susijęs su saugumo ir malonių patirčių jausmu.

Šuo prisiminimų nesuvokia taip pat, kaip žmogus, tačiau emocinis ryšys gali išlikti. Dėl to net praėjus ilgam laikui gyvūnas gali stipriai sureaguoti į pažįstamą kvapą ar garsą.

Vis dėlto šunys yra labai prisitaikantys. Nauji malonūs potyriai – rūpestis, maistas, žaidimai, pasivaikščiojimai ir ramus bendravimas – palaipsniui padeda sukurti naujas teigiamas asociacijas.

Tai nereiškia, kad šuo „pamiršta“ ankstesnį žmogų. Jis tiesiog išmoksta vėl pasitikėti ir jaustis saugus.

Kaip padėti šuniui priprasti prie naujų namų?

Jeigu šuo perduodamas kitam žmogui, svarbu kuo labiau sumažinti papildomą stresą.

Jeigu įmanoma, kartu su gyvūnu verta perduoti jo mėgstamą guolį, žaislą ar kitą daiktą, turintį pažįstamą kvapą. Tai gali padėti jam lengviau apsiprasti naujoje aplinkoje.

Naujasis šeimininkas pirmosiomis dienomis turėtų elgtis ramiai ir nuspėjamai. Nereikėtų iš karto kviesti į namus daug žmonių ar versti šunį bendrauti, jeigu jis to nenori.

Svarbiausia:

sukurti ramią ir saugią vietą, kur šuo galėtų pasislėpti;
laikytis pastovios dienotvarkės;
maitinti ir vedžioti panašiu metu;
vengti bausmių ir staigių judesių;
naudoti skanėstus ir ramų pagyrimą;
leisti šuniui pačiam pasirinkti, kada jis nori kontakto;
pirmosiomis dienomis neperkrauti jo naujais žmonėmis ir vietomis.

Jeigu šuo visiškai neėda ilgiau nei dvi ar tris dienas, yra labai apatiškas arba atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Šuo nekeršija – jis mokosi pasitikėti iš naujo

Šuo nekeršija ir neįsižeidžia taip, kaip tai supranta žmogus. Atsiskyręs nuo jam svarbaus žmogaus jis tiesiog praranda dalį įprasto saugumo ir turi iš naujo suprasti, kad naujoje aplinkoje yra saugu.

Kai naujasis šeimininkas tampa patikimu žmogumi – tuo, kuris maitina, rūpinasi, saugo ir visada sugrįžta – tarp jų palaipsniui užsimezga naujas ryšys.

Todėl perduodant šunį kitam žmogui svarbiausia ne skubėti, o suteikti jam ramybę, pastovumą ir laiko. Kantrybė dažnai padeda net labai išsigandusiam ar užsidariusiam gyvūnui vėl tapti linksmu ir pasitikinčiu šeimos nariu.